Visose pasaulio kalbose veiksmažodžiai naudojami veiksmams ar būties būsenai išreikšti. Pastarasis yra nedidelis žodžių rinkinys, įskaitant veiksmažodžio „būti“ vedinius, tokius kaip: yra, buvo ir buvo. Vienas iš būdų suskirstyti daugybę žodžių apie fizinį ar psichinį veiksmą yra pereinamieji arba netiesioginiai. Labai paprastai pereinamasis veiksmažodis reikalauja tiesioginio objekto – daiktavardžio, kuriam taikomas veiksmas.
Išskyrus kelias išimtis, pvz., tik vieno žodžio šauktukus, dauguma gramatiškai galiojančių tam tikros kalbos sakinių turi tiesioginį dalyką ir predikatinį veiksmažodį. Visame sakinyje „Ji laiminga“ naudojamas susiejantis veiksmažodis, susiejantis subjekto įvardį su aprašomuoju būdvardžiu. Kitų daiktavardžių nėra, todėl veiksmažodis „yra“ turi būti netiesioginis veiksmažodis. Tas pats pasakytina ir apie veiksmažodį „Ji vakar mirė“.
Žodis tranzityvus yra kilęs iš lotyniškų žodžių, reiškiančių „pervažiuoti“. Tranzityvinis veiksmažodis yra priežastinio ryšio tiltas. Sakinys su tokiu veiksmažodžiu yra neužbaigtas, nebent jame yra pagrindinis veiksnys ir antrinis veiksmažodžiu atstovaujamo veiksmo gavėjas. Pastarasis vadinamas tiesioginiu veiksmažodžio objektu.
Pavyzdyje „Ji drąsiai susidūrė su mirtimi“ veiksmažodis yra pereinamasis. „Mirtis“ yra tiesioginis jos veiksmo objektas, gavėjas. Praleidus šį žodį, atsiranda sakinys, kuris neturi prasmės. Veiksmažodžiai, galintys priimti tik tiesioginį objektą, vadinami monotransityviais.
Visos kalbos, bet ypač anglų, keičiasi ir kultūriškai vystosi. Veiksmažodžiai ypač nuolat įgyja naujų reikšmių. Nors daugelis veiksmažodžių yra pereinamieji arba ne, yra tiek pat, kurių tranzityvumas gali būti ir, atsižvelgiant į konkrečią jų reikšmę ar vartoseną. Aukščiau pateiktoje pastraipoje pateiktas pavyzdys gali būti naudojamas kaip netiesioginis veiksmažodis, pvz., „Ji pažvelgė į priekį, kiekviena nauja diena“. Tokie veiksmažodžiai vadinami ambitransityviais.
Be tiesioginio objekto, pereinamasis veiksmažodis gali priimti ir netiesioginį objektą – daiktavardį, kuris yra tiesioginio objekto gavėjas. Beveik visais atvejais nurodoma, kam ar kam yra skirtas veiksmas. Anglų kalbos gramatikoje netiesioginis objektas visada yra prieš tiesioginį objektą žodžių tvarka. Sakinio „Ji suteikė man džiaugsmo“ struktūra yra tokia: tiesioginis subjektas – pereinamasis veiksmažodis – netiesioginis objektas – tiesioginis objektas. Kiti vadinamųjų ditransityviųjų veiksmažodžių pavyzdžiai yra žodžiai gauti, skaityti, siųsti ir rodyti.