Perfidy yra tyčinis ir tyčinis tikėjimo pažeidimas. Kai kuriuose pasaulio regionuose jis yra persekiojamas kaip karo nusikaltimas, taip pat gali turėti pasekmių įprastesniuose civiliniuose teismuose. Daugelis žmonių klastą laiko ypač bjauriu nusikaltimu, nes prieš jį apgaudinėjant įgyjamas kažkieno pasitikėjimas, be to, ji iš tikrųjų yra uždrausta pagal Ženevos konvenciją, be daugelio kitų vietų.
Žodis kilęs iš lotyniško priešdėlio per-, kuris reiškia „sunaikinimas“ ir fides, o tai reiškia „tikėjimas“, todėl klastingumas gali būti laikomas tiesioginiu tikėjimo sunaikinimu. Šis terminas dažniausiai vartojamas būtent karo nusikaltimų diskusijų kontekste, nors galima teigti, kad nedidelio klastingumo aktai kasdien vyksta daugelyje regionų. Pavyzdžiui, kiek kartų iš pažiūros patikima slaugytoja jus patikino, kad injekcija „niekaip nepakenks“, jei tik laikysite ramiai?
Egzistuoja daugybė skirtingų apgaulės formų. Turbūt lengviausia apibrėžti šį terminą iliustruojant pavyzdį. Tarkime, kad šalyje, suskirstytoje religiniais pagrindais, kilo pilietinis karas. Galiausiai tarp religijų A ir B sudaroma sutartis, leidžianti A religijos žmonėms išvykti iš šalies su Jungtinių Tautų palyda. Jei religijos B atstovai apsirengia Jungtinių Tautų darbuotojais, norėdami suklaidinti religijos A narius ir manyti, kad jie yra saugūs, kad tuos žmones būtų galima nuvežti į kitą vietą nužudyti arba patalpinti į darbo stovyklas, tai yra apgaulė.
Pagal Ženevos konvenciją tokie dalykai kaip kėlimas su netikra vėliava, apsimetimas nekovoju, sužeidimo apsimetinėjimas siekiant patekti į priešo linijas, nesąžiningos derybos ir netikrų ženklų naudojimas yra laikomi klastingais. Šie veiksmai yra susiję su tyčiniu piktnaudžiavimu pasitikėjimu, tikintis, kad žmonės imsis tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, su Amerikos vėliava plaukiojantis laivas yra amerikietiškas. Galite manyti, kad apgaulė yra tyčinė apgaulė.
Tokia apgaulė skiriasi nuo klaidinančio elgesio pagal daugelį karybos taisyklių. Pavyzdžiui, jei priešo kariuomenė pateikia klaidingą informaciją apie savo judėjimą, tai laikoma klaidinančia, bet ne apgaulinga. Nors tai yra tyčinė apgaulė, ji nesiremia piktnaudžiavimu pagrindinėmis kovos taisyklėmis, o iš tikrųjų klaidingos informacijos apie kariuomenės judėjimą platinimas yra labai paplitęs tarp daugelio kariškių.
Dėl kintančių karinės veiklos veidų klastingumo klausimas kelia vis didesnį susirūpinimą šiuolaikiniame kare. Pavyzdžiui, per amerikiečių karus Irake ir Afganistane nemažai Irako kariuomenės narių darė klastojimą apsimesdami civiliais, kartais Amerikos kariuomenės narius pastatydami į nepatogią padėtį, nes nežinojo, ar „civiliai“ buvo tikrai civiliai.