Perianalinė odos žymė yra odos perteklius, esantis šalia išangės. Augimas išsikiša nuo odos paviršiaus ir atrodo kaip žymė. Nors kai kurie pacientai nejaučia jokių simptomų, susijusių su šiais odos išaugomis, kiti gali jausti skausmą ir niežėjimą. Gydant odos žymę pagrindinis dėmesys skiriamas ataugų pašalinimui ir užtikrinimui, kad jis neatspindi piktybinės ligos proceso, pvz., vėžio.
Nors jie laikomi nenormaliais dariniais, perianalinės odos žymės nėra piktybinės ar vėžinės, o juose esančios odos ląstelės yra visiškai normalios. Šios išaugos gali išsivystyti bet kurioje vietoje aplink išangę, tačiau dažniau atsiranda išangės gale, arčiau uodegos kaulo. Jų dydis gali būti nuo mažesnio nei 1 colio (2.54 cm) iki maždaug 2 colių (5.08 cm).
Dėl odos žymės pacientai gali patirti įvairius simptomus. Jie gali turėti niežėjimą ar skausmą odos augimo vietoje. Kartais aplink odos žymę gali susikaupti išmatų, sukeldamos dirginimą. Kiti pacientai neturi simptomų, atsirandančių dėl jų odos žymių, ir gali pastebėti jų buvimą tik atsitiktinai.
Nors kartais perianalinės odos žymės atsiranda be aiškios priežasties, kitais atvejais jos atsiranda kaip kitos ligos komplikacijos. Pacientams, sergantiems hemorojumi, šie augliai gali išsivystyti dėl įtempimo ir dirginimo. Dažnai odos žymės atsiranda dėl išangės plyšio, kuris yra paviršinis išangės odos audinio išorinio paviršiaus plyšimas. Žmonėms, kenčiantiems nuo uždegiminių žarnyno ligų, yra didesnė šių auglių atsiradimo rizika.
Paciento, turinčio odos žymę, diagnozė paprastai atliekama vizualinio patikrinimo pagrindu. Kitos ligos, galinčios imituoti išangės žymes, yra išangės karpos, odos vėžys ir hemorojus. Svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistas, tiriantis perianalinės odos žymę, nuodugniai ištirtų aplinkinę zoną ir ieškotų kitų anomalijų, įskaitant išangės plyšius ir fistules, kurios yra nenormalios virškinimo trakto ir išorinės odos jungtys, dėl kurių gali nutekėti išmatų ir padidėjusi infekcijos rizika.
Pagrindinis perianalinės odos žymės gydymo būdas yra chirurginis pašalinimas. Kartais ši procedūra gali būti atliekama kaip ofise procedūra, kuriai nereikia hospitalizacijos ar bendrosios anestezijos. Dažnai pašalintas odos žymėlis siunčiamas patologui, kad jis mikroskopiškai apžiūrėtų ląsteles, sudarančias odos žymę, siekiant įsitikinti, kad tai nerodo kito pavojingesnio patologinio proceso, pavyzdžiui, odos vėžio.