Vienas iš žodžio „periferija“ apibrėžimų yra „išorinės ribos“ arba „pasienio zona“. Periferinė kraujotaka, liaudiškai tariant, reiškia kraujotaką, kuri pasiekia viršutines ir apatines kūno galūnes bei odos paviršių. Viršutinės ir apatinės galūnės bei odos paviršius gali būti laikomos kūno išorinėmis ribomis arba pasienio sritimi. Šis kraujotakos tipas taip pat gali būti laisvai apibūdinamas kaip kraujo tekėjimas į rankas, rankas, kojas, pėdas ir viršutinį odos sluoksnį, kuriame yra kraujagyslės – dermą. Nors epidermis yra aukščiausias odos sluoksnis, jame nėra kraujagyslių, todėl periferinė kraujotaka reiškia kraujo tekėjimą į dermą ir galūnes.
Periferinė kraujotaka gamina vadinamuosius periferinius impulsus, kurie yra patvirtinimas, ypač sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kad kūno galūnės ir derma gauna deguonies prisotintą kraują ir visas reikiamas maistines medžiagas, kurios patenka į kraują. Pavyzdžiui, radialinis pulsas arba pulsas, jaučiamas ties rieše, patvirtina, kad rankose yra kraujotaka. Galimas normalus centrinis pulsas ir vienas ar keli silpni periferiniai pulsai, jei yra sveikatos būklė, pažeidžianti žmogaus periferinę kraujotaką. Yra net situacijų, kai centrinė kraujotaka yra normali, o periferinė cirkuliacija į galūnę ar dalį odos visiškai nėra.
Kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, ypač greitosios medicinos pagalbos technikai (EMT) ir paramedikai, laužo kaulus lauke, jie turėtų patikrinti, ar yra tinkama periferinė kraujotaka. Pavyzdžiui, jei pacientui lūžta koja ir įtvaras daromas prieš atvykstant į gydymo įstaigą, medikas įvertina bent jau dorsalis pedis pulsą, kad įsitikintų, ar kraujotaka pasiekia pėdą. Jis taip pat turėtų patikrinti užpakalinį blauzdikaulio pulsą. Šis kraujotakos į kūno periferijas patikrinimas atliekamas prieš ir po įtvaro.
Tarp prastos periferinės kraujotakos požymių yra šaltos rankos ir kojos bei blyški veido oda. Tačiau bet kokios kraujotakos sistemos problemos gali sukelti tuos pačius požymius ir kitus simptomus. Cirkuliacija apima ne tik širdies siurbimą, bet ir kraujo tekėjimą per platų kraujagyslių tinklą. Tos kraujagyslės yra arterijos, kurios šakojasi į arterioles ir galiausiai į smulkiausias kraujagysles – kapiliarų lovą. Jie taip pat apima venas, kurios šakojasi į venules ir galiausiai į kapiliarų lovą.