Chirurginė procedūra, naudojama skysčiui pašalinti iš širdies perikardo maišelio, yra žinoma kaip perikardiocentezė. Procedūra paprastai atliekama siekiant nustatyti pasikartojančio perikardito, būklės, kuri prisideda prie perikardo arba perikardo maišelio uždegimo, priežastį. Kaip ir atliekant bet kokią medicininę procedūrą, yra rizika, susijusi su perikardiocenteze, todėl prieš operaciją ją reikia aptarti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Asmenims, kurie suserga virusine ar bakterine infekcija, gali išsivystyti komplikacijos, įskaitant perikardo arba širdį supančio maišelio uždegimą. Šis sutrikimas, žinomas kaip perikarditas, kartais siejamas su tokiomis sąlygomis kaip autoimuniniai sutrikimai, reumatas ir ŽIV/AIDS. Tie, kurie neseniai patyrė širdies priepuolį, kuriems buvo atlikta spindulinė terapija arba patyrė viršutinės liemens dalies traumą, įskaitant krūtinę ir širdį, gali susirgti perikarditu. Daugeliu atvejų šios būklės vystymosi priežastis gali būti idiopatinė, tai reiškia, kad nėra aiškios priežasties.
Skystis natūraliai supa širdies raumenį ir sutepa bei sušvelnina jį, skatindamas tinkamą funkcionavimą. Tais atvejais, kai maišelyje susikaupia per daug skysčių, pavyzdžiui, esant infekcijai, aplink širdį gali susidaryti spaudimas. Per daug skysčių susikaupus aplink širdį asmuo gali jausti skausmą ar diskomfortą krūtinėje. Kai kuriais atvejais asmuo gali būti besimptomis, o tai reiškia, kad jam ar jai gali nebūti jokių simptomų.
Perikardiocentezės procedūra apima tuščiavidurės adatos įkišimą į perikardo maišelį, kad būtų pašalintas susikaupęs skystis. Paprastai atliekant intensyviosios terapijos skyrių (ICU), asmeniui bus skiriama IV kaip atsargumo priemonė, jei gali prireikti skirti vaistų. Vietinis anestetikas arba nuskausminantis vaistas skiriamas nurodytoje įvedimo vietoje.
Prieš įvedant chirurginę adatą, sritis tiesiai po krūtinkauliu nuplaunama sterilizuojančia priemone. Echokardiografija – valdomo vaizdo gavimo forma, kuri naudoja garso bangas širdies vaizdui sukurti, naudojama adata tinkamai nukreipti į tikslinę sritį ir stebėti skysčio srautą pašalinimo proceso metu. Kai adata pasiekia tikslinę sritį, ją galima išimti ir pakeisti plonu vamzdeliu, paprastai vadinamu kateteriu. Kai kuriais atvejais tuščiavidurė adata gali likti vietoje ir naudojama skysčiui pašalinti iš perikardo. Skysčių surinkimo procesas gali užtrukti kelias valandas arba, kai kuriais atvejais, kelias dienas.
Įprasti rezultatai, susiję su šia procedūra, sukuria nedidelį kiekį, ty 0.3–1.7 skysčio uncijos (apie 10–50 ml), permatomo, blyškaus, geltonos spalvos skysčio, kuriame nėra kraujo, infekcijos ar ląstelių anomalijų. Didelis skysčių kiekis, daugiau nei 1.7 uncijos (apie 50 ml), išleistas iš vietos, laikomas nenormaliu ir rodo sunkesnę būklę. Skystis, pateiktas laboratorinei analizei, gali rodyti įvairias sąlygas, įskaitant stazinį širdies nepakankamumą, vėžį arba tam tikras sistemines ligas, tokias kaip vilkligė.
Manoma, kad perikardiocentezės procedūra yra gana neskausminga. Pradinio vietinio anestetiko vartojimo metu asmuo gali jausti nedidelį diskomfortą. Įdūręs adatą jis arba ji gali jausti spaudimą arba jausti nedidelį diskomfortą krūtinėje, tokiu atveju į veną gali būti suleidžiami vaistai nuo skausmo. Su perikardiocenteze susijusi rizika yra infekcija, širdies priepuolis ir nereguliarus širdies plakimas, žinomas kaip širdies aritmija. Retais atvejais adatos įvedimo metu gali būti pradurta vainikinė arterija, plaučiai ar širdies raumuo.