Perkeltas epitetas yra metaforinės kalbos rūšis, kurioje būdvardis ar kitas modifikatorius taikomas kažkam kitam, o ne tam, ką jis tiesiogine prasme nurodo. Sąvoka yra sinonimas hipalažui ir glaudžiai susijusi su kitais literatūros terminais, tokiais kaip personifikacija ir metonimija. Šie epitetai dažnai naudojami kaip retorinės priemonės poezijoje ir kitoje literatūroje, bet taip pat randamos bendrosios vartosenos posakiuose.
Žodis „epitetas“ turi keletą skirtingų reikšmių, todėl frazė „perkeltas epitetas“ gali būti šiek tiek paini. Dažniausiai vartojamas žodis reiškia įžeidžiančią ar menkinančią frazę, kaip „rasinis epitetas“. Tačiau šiuo atveju epitetas turi dažniausiai pasenusią „išraiškos“ arba „aprašymo“ reikšmę. Taigi perkeltas epitetas yra aprašymas, perkeltas į ką nors kitą.
Dažnai šis epitetas yra personifikacijos forma, kai kažkas nežmogiška apibūdinama kaip turinti žmogiškų emocijų ar savybių. Pavyzdžiui, Williamas Wordsworthas savo eilėraštyje „I Wandered Lonely as a Cloud“ narcizus vadina „linksma kompanija“. Iš tikrųjų, žinoma, narcizai negali būti linksmi ar pakiliai nusiteikę, nes jie neturi jausmų. Eilėraščio kalbėtojas iš tikrųjų jaučiasi linksmas, tačiau savo jausmus jis perkelia ant narcizų.
Šis įtaisas taip pat gali būti metonimijos pavyzdys – vaizdinės kalbos tipas, kai vienas daiktavardis pakeičiamas tuo, kas glaudžiai susiję su juo. Pavyzdžiui, kažkas gali nurodyti „galingą sostą“. Tai yra posakis metonimija, nes žodis sostas vartojamas nurodant soste sėdintį karalių ar karalienę. Tai taip pat perkeltas epitetas, nes būdvardis galingas gramatiškai nurodo sostą, o metaforiškai – valdovą.
Dėl šių įvairių terminų sutapimo kai kuriems žmonėms gali būti painu atskirti perkeltą epitetą nuo kitų vaizdinės kalbos formų. Tačiau skaitytojas turi paprastą testą, kad nustatytų, ar frazėje yra tokio tipo epiteto. Pirmiausia skaitytojas turėtų patikrinti, ar yra būdvardis, gramatiškai nurodantis tai, ko jis negali nurodyti pažodžiui. Jei taip, skaitytojas turėtų nustatyti, ar kontekste yra kažkas kito, nurodyto ar numanomo, ką būdvardis galėtų apibūdinti. Jei kuris nors kitas asmuo ar objektas iš tikrųjų parodo tą savybę, tai yra perkeltas epitetas; jei ne, tai kitokio tipo metaforinė kalba.
Daugelyje kasdienių anglų kalbos posakių naudojami šie epitetai. Įprasta girdėti nuorodas į „bemiegę naktį“, „džiugią progą“ arba „laimingą dieną“. Iš tikrųjų, žinoma, šie posakiai reiškia tai, ką žmonės patiria, o ne tai, ką patiria naktis, progos ar dienos.