Pernelyg aktyvi skydliaukė, taip pat žinoma kaip hipertiroidizmas, yra būklė, kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormonų. Šis perteklius gali sukelti daugybę emocinių ir fizinių negalavimų, kurie gali būti paslėpti kaip kitų sveikatos problemų požymiai. Nors daugelis žmonių mano, kad per didelis skydliaukės aktyvumas pasireiškia tik moterims, vyrams taip pat gali atsirasti per didelis skydliaukės hormono kiekis. Visais atvejais yra keletas gydymo formų, kurios gali padėti.
Tinkamai veikdama skydliaukė gamina du specifinius hormonus: trijodtironiną arba T3 ir tiroksiną, žinomą kaip T4. Kartu šie hormonai padeda reguliuoti daugelį organizmo funkcijų, įskaitant virškinimą, širdies veiklą ir augimo procesą. Kai skydliaukė tampa pernelyg aktyvi, šie hormonai išsiskiria visame kūne ir iš esmės pagreitina daugybę funkcijų, įskaitant nervų sistemos reakciją į įvairius dirgiklius.
Dėl to asmuo, turintis pernelyg aktyvią skydliaukę, gali patirti daugybę fizinių ir emocinių problemų. Dažnai įvykiai ir situacijos, kurios paprastai nesukeltų nerimo, lengvai suerzina asmenį. Staigus jautrumas net mažiausiems garsams gali sukelti panikos priepuolius. Asmeniui gali būti sunku prisiminti dalykus arba staiga gali kilti sunkumų atliekant įprastines užduotis. Širdies plakimas, sunkūs apetito pokyčiai ir didelis nuovargis nėra neįprasti simptomai. Struma arba akių išsikišimas yra dažni skydliaukės aktyvumo požymiai, kurie yra gana dažni. Dažnai per didelis skydliaukės aktyvumas taip pat sukelia nemigą, o tai sukelia didesnį stresą organizmui, kuris jau yra pervargęs.
Pernelyg aktyvi skydliaukė gali sukelti daugybę priežasčių. Graveso ligos išsivystymas arba skydliaukės padidėjimas yra organizmo imuninės sistemos sutrikimas, dėl kurio gaminasi antikūnai, naudojami prieš skydliaukę. Dėl to liauka pradeda didėti ir per daug gaminti hormonus. Per didelis jodo kiekis maiste gali sukelti tokio tipo skydliaukės sutrikimus. Skydliaukės pažeidimas dėl šoko ar traumos gali sukelti perteklinę hormonų gamybą ir sukelti sveikatos problemų. Yra net tam tikrų įrodymų, kad per didelis skydliaukės aktyvumas gali būti paveldima liga.
Laimei, yra keletas būdų, kaip gydyti pernelyg aktyvią skydliaukę. Vaistų terapija dažniausiai yra pirmoji gynyba. Antitiroidiniai vaistai padeda slopinti T3 ir T4 gamybą ir atkurti normalų kiekį organizme. Kai skydliaukės hormonų lygis pradeda normalizuotis, simptomai išnyksta ir galiausiai išnyksta.
Kai vien vaistų nepakanka, kitas žingsnis paprastai yra radioaktyviojo jodo terapija. Tai apima kapsulės, kurioje yra radioaktyvaus jodo, nurijimą. Jodas prasiskverbia per skydliaukę ir sunaikina dalį ląstelių. Dėl to skydliaukė susitraukia ir negali gaminti per daug hormonų. Tačiau šis gydymo būdas netrukdo skydliaukei ilgainiui atsigauti po radioaktyvaus jodo poveikio ir vėliau pradėti gaminti daug hormonų.
Kai kuriais atvejais vienintelis veiksmingas skydliaukės aktyvumo gydymas yra operacija. Tai vadinama tiroidektomija, kurios metu pašalinama visa skydliaukė arba jos dalis. Visa liauka pašalinama tik tuo atveju, jei nėra galimybės palikti dalies, galinčios gaminti reikiamą hormonų kiekį. Kai skydliaukė visiškai pašalinama, reikalinga pakaitinė hormonų terapija, kad būtų užtikrintas tinkamas T3 ir T4 kiekis organizme.
Nors per didelis skydliaukės aktyvumas gali būti fiziškai ir psichiškai išsekęs, šiandien prieinamas platus gydymo būdų pasirinkimas leidžia ištaisyti situaciją ir atkurti tinkamą kūno pusiausvyrą. Gydytojai paprastai gali nustatyti padidėjusį skydliaukės aktyvumą derindami fizinį patikrinimą ir kraujo tyrimą, kad nustatytų skydliaukės hormonų kiekį organizme. Patvirtinus diagnozę, gydytojas gali pradėti tinkamą gydymą ir suteikti pagalbą pacientui.