Peroksiredoksinai yra baltymų pagrindu pagamintų antioksidantų fermentų, randamų organizmo ląstelėse, grupė. Šie fermentai palengvina signalo perdavimą organizmo ląstelėse, sukeldami fiziologinį atsaką organizmo ląstelių lygiu. Fermentai taip pat kontroliuoja peroksido kiekį ląstelėse, kontroliuodami kitus baltymus, žinomus kaip citokinai, kurie galiausiai gamina ląstelių peroksidą.
Mokslininkai nustatė, kad peroksiredoksinai atlieka keletą gyvybiškai svarbių žinduolių organizmų funkcijų. Tiesą sakant, laboratorinės pelės, kurių kraujyje yra mažai peroksiredoksinų arba jų visai nėra, nukentėjo nuo anemijos, kraujodaros ar per kraują įgimto vėžio. Mažesni fermento kiekiai taip pat gali veiksmingai sutrumpinti kai kurių laboratorinių pelių gyvenimą, nes tampa jautresni infekcijoms ar ligoms. Kitos laboratorinės pelės kenčia nuo oksidacinio streso arba jų organizmo nesugebėjimo pašalinti toksinų iš ląstelėms tiekiamo deguonies.
Kitas žinduolių ir kitų organizmų gyvybines funkcijas kontroliuoja arba palengvina peroksiredoksinai. Pavyzdžiui, augaluose esantys fermentai apsaugo nuo oksidacijos ląstelėse, kurios yra augalo fotosintezės sistemos dalis. Žinduolių atveju fermentai reguliuoja tokius įvykius kaip ląstelių mirtis, naujų ląstelių gamyba ir impulsų perdavimas iš vienos ląstelės į kitą.
Peroksiredoksinų kiekį organizmo ląstelėse reguliuoja fosfatų arba oligomerų kiekiai organizme. Fermentų kiekiui organizme taip pat gali turėti įtakos bet kokios cheminės organizmo reakcijos, pakeičiančios atomų oksidacijos būseną, pavyzdžiui, kai anglis oksiduojasi ir gamina anglies dioksidą. Organizmas ir toliau perdirba savo ląstelėse esančius fermentus, o ne nuolat gamina naujus fermentus.
Peroksiredoksinų šeimos fermentų galima rasti ne tik žinduoliuose, bet ir kituose organizmuose. Žinduoliai gamina šešis skirtingus šeimos fermentų tipus, o E. coli gamina tik tris skirtingus tipus. Žinduolių organizme fermentai gali sudaryti iki vieno procento viso organizmo ląstelėse esančių baltymų kiekio.
Organizmo kūno „laikrodį“ arba cirkadinį ritmą taip pat reguliuoja ląstelėse esantys peroksiredoksinai. Cirkadinis ritmas yra 24 valandų biologinis laikrodis, valdantis įvairių organizmų, įskaitant žinduolius ir augalus, fiziologines ir elgesio funkcijas, kurios nepriklauso nuo aplinkos signalų, pavyzdžiui, kai saulė teka ar leidžiasi. Nors kiti kūno elementai prisideda prie cirkadinio ritmo, mokslininkai nustatė, kad šie fermentai žinduolių cirkadinį ritmą reguliavo ilgiau nei bet kuris kitas žinomas elementas.