Kas yra persikų sodai?

Soduose vaismedžius augina stambūs žemės ūkio gamintojai ir smulkesni ūkiai, o persikų soduose, kaip rodo pavadinimas, persikai. Persikų ūkyje galima rinktis iš daugybės vaisių veislių, kurias galima įtraukti į savo sodą, nes persikų veislių yra tūkstančiai. Persikų soduose galima auginti vieną iš dviejų rūšių persikų – akmuo ir akmuo. Persiko išorinė odelė yra neryški, o aromatingame ir sultingame minkštime yra kauliukas arba „akmuo“. Sukibusio persiko minkštimas sunkiai atsiskiria nuo kauliuko, o kauliukų persiko minkštimas neprilimpa prie minkštimo. Maisto meistrai kartais priskiria nektarinus plikiems arba neryškiems persikams, tačiau ekspertai teigia, kad jų kilmė nežinoma.

Persikų sodams keliami specifiniai reikalavimai, užtikrinantys sėkmingą vaisių derliaus augimą. Medžiams reikia daug saulės šviesos, jie vertina gerai nusausintą, priemolio dirvą. Kai kurie žemės ūkio specialistai net rekomenduoja dirvą persikų soduose paruošti likus keleriems metams iki sodinimo. Įvairių veislių persikai prieš žydėjimą turi būti atšaldyti skirtingą laiką. Netikėtas šaltis po pumpurų atsiradimo gali žymiai sumažinti ar sunaikinti derlių, todėl augintojai labai nerimauja dėl oro persikų soduose.

Sėkmingais metais, kai nėra per daug šalčių ar šalnų, persikų medis gali duoti daug vaisių, o persikų ūkiai turi retinti derlių. Ūkininkai dalį vaisių nuskina nuo medžių – tokia praktika leidžia likusiems vaisiams sėkmingai vystytis ir tapti didesniems, be to, ši praktika išsaugo medžio sveikatą. Ūkininkai, prižiūrintys persikų sodus, taip pat turi būti budrūs nuo daugelio ligų, kurios nukreiptos į pasėlius, įskaitant miltligę ir persikų lapų garbanes, o tam tikrais augimo ciklo laikotarpiais reikia trąšų.

Persikų ūkiai turi ilgą istoriją ir jų galima rasti daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Kanadą, Kiniją, Artimuosius Rytus ir JAV. Istorikai teigia, kad persikai kilę iš Kinijos ir keliautojų išplito po Vidurinius Rytus svarbiu ir istoriniu prekybos keliu, vadinamu Šilko keliu. Šiuo metu persikus gamina daugiau nei 70 šalių, o kasmet užauginama beveik 35 milijardai svarų šių vaisių. Kinija yra didžiausia gamintoja pasaulyje, po jos rikiuojasi Italija, o trečioje – JAV.