Persinis vėdrynas atsirado vietovėje, kuri šiandien yra Iranas, taip pat kitose Viduržemio jūros šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje ir Turkijoje. Jo mokslinis pavadinimas yra Ranunculus asiaticus ir paprastai vadinamas tiesiog Ranunculus. Persinis vėdrynas yra tikrai graži gėlė, primenanti rožę su švelniais, krepą primenančiais žiedlapiais. Kitos veislės turi tik penkis žiedlapius su juodu centru; ši rūšis kažkuo primena aguoną. Spalvų diapazonas yra didelis, pavyzdžiui, geltona, raudona, oranžinė, rožinė ir balta.
Tikėtina, kad persinio vėdryno patrauklumą lemia ryškus kontrastas tarp ilgo, liekno stiebo, kuriame nėra lapų, ir neįtikėtinai pilno žydėjimo. Lapai yra aplink stiebo pagrindą ir yra baziniai. Persiniai vėdrynai yra įgudę sode ir puikiai auga dekoratyviniais augalais alpinariumuose, apvaduose, lysvėse ir vazonuose. Jie taip pat gamina ilgalaikes skintas gėles, kurios žydės po to, kai bus nupjautos net tada, kai yra pumpurų. Vidutinis persiško vėdryno ūgis yra nuo 18 colių (45.72 cm) iki 24 colių (60.96 cm).
Persinis vėdrynas yra stiebagumbis, panašus į svogūnėlį, pavyzdžiui, tulpę ar narcizą. Šios gėlės yra atsparios šiltesnio klimato vietovėse, tačiau jas galima sodinti kitose vietose, kai pavasarį praeina paskutinių šalnų grėsmė. Arba persinius vėdrynus galima sodinti rudenį tose vietose, kur sezoninė temperatūra išlieka aukštesnė už nulį. Temperatūra, kuri nuolat nukrenta žemiau 28 laipsnių pagal Farenheitą (minus-2 laipsniai pagal Celsijų), sužeis gumbus ir kitą sezoną jie nebežydės.
Gumbai turi būti sodinami 5 colių (12.7 cm) gylyje, maždaug 4 colių (10.16 cm) atstumu vienas nuo kito. Persiniai vėdrynai teikia pirmenybę smėlingam, puriam dirvožemiui saulėtoje vietoje. Prieš sodinant persų vėdryno gumbus naudinga pamirkyti vandenyje. Gumbai turi būti sodinami taip, kad jų smaigaliai būtų nukreipti žemyn, nes būtent čia atsiranda šaknys. Ranunculus galima primesti į patalpą, o tada, esant tinkamam orui, pasodinti lauke.
Persiniai vėdrynai žydės efektyviau, jei bus nupjauti, nesvarbu, ar jie bus skinti, ar pasibaigus žydėjimui. Vietose, kur persinis vėdrynas yra atsparus, lapija turėtų būti palikta vietoje, kol ji pagelsta ir nudžiūsta. Tai padės užtikrinti, kad kitų metų augimas būtų stiprus. Persinius vėdrynus reikia reguliariai laistyti per visus aktyvaus augimo ciklus, bet ne ramybės laikotarpiu.