Kompiuterio našumas paprastai priklauso nuo jo centrinio procesoriaus (CPU) greičio. Norint padidinti asmeninio kompiuterio greitį, dažniausiai tenka atnaujinti mašiną. Tačiau yra būdas pakeisti procesoriaus greitį; Peršokęs CPU yra tas, kuris nustatytas veikti didesniu laikrodžio dažniu, nei nurodė gamintojas. 2.4 gigahercų procesorių galima nustatyti taip, kad jis veiktų 2.5 gigahercų ar didesniu dažniu, pavyzdžiui, pakeičiant jo programinės įrangos nustatymus arba rankiniu būdu reguliuojant jį ar kitus pagrindinės plokštės komponentus. Šis pakeitimas dažnai leidžia kompiuteriams veikti greičiau, tačiau gali kilti procesoriaus perkaitimo pavojus.
Dauguma procesorių ir juos lydinčių mikroprocesorių pasižymi laikrodžio dažniu, kuris yra reikšmė, pagrįsta tuo, kiek komandų atliekama kiekvieną sekundę. Kiekvienas įrenginys paprastai gali dirbti su tam tikru instrukcijų rinkiniu ir apdoroti maksimalų bitų skaičių su kiekviena komanda. Peršokęs centrinis procesorius veikia didesniu greičiu ir įtampa, nei buvo sukurtas, o tai gali sukelti šilumos kaupimąsi, jei nėra tinkamos aušinimo sistemos.
Kompiuterio našumas ne visada padidėja pakeitus procesoriaus taktinį dažnį. Atminties moduliai taip pat turi palaikyti galios ir greičio padidėjimą. Daugumoje procesorių yra komponentų, vadinamų priekine magistrale, kuri leidžia įsibėgėjusiam procesoriui susisiekti su kompiuterio sistema, ir daugiklį. Priklausomai nuo procesoriaus, vieno arba abiejų šių komponentų laikrodžio ciklai gali būti padidinti. Kartais procedūra apima pagrindinės plokštės jungiklio nustatymų pakeitimą rankiniu būdu arba programinės įrangos sąsajos, vadinamos pagrindine įvesties/išvesties sistema (BIOS), nustatymą iš naujo; abu dažnai tenka koreguoti.
Norint įsijungti, paprastai reikia suprasti pagrindinės plokštės išdėstymą. Peršokęs CPU paprastai gali būti padidintas tik iki tam tikro lygio; norint išvengti tiesioginės žalos, paprastai rekomenduojama vienu metu padidinti našumą 50 megahercų ar mažiau. Taip pat paprastai svarbu užsirašyti pradinius nustatymus, jei įsibėgėjęs kompiuteris neveikia taip, kaip tikėtasi. Tada gali būti patogiau grąžinti sistemos pradinius nustatymus.
Rizika dirbant su įsibėgėjusiu procesoriumi apima įrenginio gedimo galimybę. Kai kurios jo dalys gali ištirpti, jei temperatūra yra per karšta. Jei kai kurie komponentai sugenda, duomenys gali būti sugadinti. Dėl procesoriaus įsibėgėjimo kompiuteris gali dažnai strigti ir užšalti, o kai kurie gamintojai net anuliuoja aparatinės įrangos garantiją, jei nepalaiko šio proceso.