Pertvaros infarktas yra medicininė būklė, kai žmogaus ar gyvūno širdyje yra negyvų, mirštančių ar irstančių audinių lopinėlis. Tai beveik visada yra širdies priepuolio pasekmė, o kai kurie medicinos ekspertai tai apibūdina kaip žaizdą širdyje. Infarkto sukelta žala gali būti matoma tiesiogiai operacijos metu, tačiau ji taip pat paprastai parodoma elektrokardiogramoje (EKG arba EKG), kuri yra visiškai neinvazinė. Nustačius, gydytojai dažnai gali padėti pacientams pasveikti, tačiau daugeliu atvejų žala yra daugiau ar mažiau nuolatinė. Širdis paprastai visam laikui susilpnėja dėl infarktų, nors pacientai gali padaryti daugybę dalykų, kad sumažintų tolesnius incidentus ir padėtų širdžiai tinkamai išgyti.
Širdies pagrindai
Žmogaus širdis yra padalinta į keturias kameras, vadinamas skilveliais ir prieširdžiais; du yra dešinėje ir du kairėje. Pertvara yra raumenų sienelė, skirianti šias kameras. „Infarktas“ yra medicininis pavadinimas, suteiktas pažeisto arba negyvo audinio plotui, o pertvaros infarktas įvyksta, kai pažeidžiama pertvaros sienelė. Ši žala gali atsirasti bet kurioje sienos paviršiaus vietoje ir gali būti labai didelė arba palyginti maža.
Miokardo infarktas yra panašaus tipo žaizda arba negyva širdies vieta, tačiau skirtumas yra tas, kad miokardo infarktas gali įvykti beveik bet kurioje širdies vietoje. Pertvaros problemos būdingos ventralinei ir prieširdžių sienelėms. Kai kurie ekspertai teigia, kad pertvaros infarktai iš tikrųjų yra specifiniai miokardo infarkto tipai, nors tai yra tam tikrų diskusijų objektas.
Kodėl ištinka infarktai
Beveik visais atvejais tiek miokardo, tiek pertvaros infarktai yra širdies priepuolio pasekmė. Širdies priepuoliai yra labai rimtos medicininės krizės, atsirandančios, kai širdis nustoja gauti deguonies, dažniausiai dėl to, kad vienoje iš pagrindinių arterijų buvo užblokuota kraujotaka. Širdžiai, kaip ir daugumai raumenų, reikia nuolatinio deguonies srauto, kad ji tinkamai veiktų, ir kuo ilgiau jos nėra, tuo didesnė žala gali būti. Dėl deguonies praradimo raumeninis audinys paprastai miršta ir pakeičiamas kietu, tankiu randu.
Kaip nustatoma žala
Lengviausias ir mažiausiai invazinis būdas nustatyti tokio pobūdžio pažeidimus yra EKG skenavimas, kuris yra bandymas, kurio metu įvairiose kūno vietose dedami nedideli elektrodai elektros impulsams aptikti. EKG atlikimas yra neskausminga procedūra, kuri leidžia diagramoje nubrėžti arba pavaizduoti širdies plakimą bangų pavidalu. Tada medicinos specialistai tiria ir interpretuoja šiuos bangų modelius, kad nustatytų, ar yra kokių nors širdies ligos ar pažeidimo požymių. Tačiau daugelis veiksnių gali sumažinti EKG patikimumą, todėl vien todėl, kad bangos rodo pertvaros infarkto galimybę, nebūtinai reiškia, kad toks yra. Viena iš klaidingų EKG pranešimų priežasčių yra netinkamas elektrodų išdėstymas; gali prisidėti ir signalizacijos trikdžiai.
Gydymas ir prevencija
Žmonės paprastai išgydo nuo tokios žalos, bet daugeliu atvejų tik iš dalies. Širdis negali sustoti ar sulėtėti, kad pailsėtų, taip pat jos negalima imobilizuoti taip, kaip galėtų būti, pavyzdžiui, sulaužyta ranka. Pertvaros audinys taip pat randai, kai jis gyja, o randų audinys būna standus ir dažnai mažina širdies efektyvumą. Dėl to žmonės, patyrę vieną infarktą, ateityje dažniau sirgs, nes nusilpsta visa struktūra.
Yra keletas dalykų, kuriuos žmonės gali padaryti, kad sumažintų žalos riziką ir paspartintų gijimą iškilus problemoms. Kai kurios fizinės būklės, kurios yra infarkto pirmtakai, yra nutukimas, rūkymas, diabetas ir padidėjęs cholesterolio kiekis. Asmuo, turintis dvi ar daugiau iš šių būklių, rizikuoja užsikimšti kraujagysles, tiekiančias kraują į širdį, ir, kai širdis nutrūksta nuo tinkamo kraujo tiekimo, jos audiniai pradeda labai greitai žūti. Išlikti aktyviems, gerai maitintis ir vengti tabako bei nesaikingo alkoholio vartojimo yra vieni geriausių dalykų, kuriuos žmonės gali padaryti, kad išvengtų tokios problemos.