Pieno rūgštis, taip pat žinoma kaip 2-hidroksipropano arba pieno rūgštis, yra junginys, susidarantis, kai gliukozė tam tikromis sąlygomis skaidoma gyvame sutvėrime arba kai kurių tipų bakterijoms. Pavyzdžiui, žmogui tai yra svarbi energijos gavybos dalis intensyviems pratimams ir padeda palaikyti tam tikras kepenų funkcijas. Ypatingai intensyvaus pratimo metu jis gali padidėti ir sukelti trumpalaikį deginimo pojūtį raumenyse. Šios rūgšties taip pat galima rasti tam tikruose pieno produktuose, pavyzdžiui, jogurte, taip pat duonos su raugu ir kai kuriuose alumi bei vynuose dėl fermentacijos.
Gamyba ir naudojimas organizme
Skeleto raumenys ir kiti audiniai paprastai gamina pieno rūgštį net ramybės būsenoje. Kūnas sukuria šią rūgštį, kai skaido angliavandenius ir gamina energiją. Rūgštis tampa problema tik tada, kai jos yra neįprastai daug.
Taip gali nutikti, kai fizinio krūvio metu organizme nepakanka deguonies visiškai suskaidyti gliukozę. Energija žmogaus kūne paprastai sukuriama naudojant deguonį aerobinių pratimų metu. Kai deguonies lygis pasiekia ribą, bet reikia daugiau energijos, tada veikla tampa anaerobinė, o tai reiškia, kad energiją reikia gaminti kitais būdais. Vykstant sudėtingam procesui, vadinamam glikolize, glikogenas raumenyse skyla į gliukozę, o vėliau į piruvatą arba piruvo rūgštį.
Aerobinio pratimo metu piruvatas patiria oksidacijos procesą, kuris padeda jį pašalinti. Tačiau kai kas nors dalyvauja įtemptuose, anaerobiniuose pratybuose, jo kūnas neturi tam reikalingo deguonies. Tokiomis sąlygomis piruvato perteklius gamina pieno rūgštį, kuri padeda generuoti trumpalaikius energijos antplūdžius. Pavyzdžiui, atsakymas „kovok arba bėk“ dažnai priklauso nuo šios rūgšties energijos, reikalingos žmogui greitai bėgti dideliu greičiu.
Vartoti iki kepenų
Vienas įprastų pieno rūgšties panaudojimo būdų žmogaus organizme yra gliukozės susidarymas. Vidutinis šios rūgšties kiekis gali prasiskverbti per kieno nors kraujotaką ir pasiekti kepenis, kur vyksta gliukoneogenezės procesas ir virsta gliukoze. Tada jis naudojamas palaikyti sveiką glikogeno kiekį kepenyse arba grąžinamas į organizmą, kad būtų naudojamas kaip cukrus kraujyje.
Ekstremali veikla
Ilgai dirbant įtemptai, didelis pieno rūgšties kiekis gali gaminti vandenilio jonus, kurie sukelia deginimo pojūtį raumenyse. Tai paprastai yra gana skausminga, ir daugelis rimtų sportininkų ir kultūristų patiria šį diskomfortą intensyvių pratimų ar sunkumų kilnojimo metu. Tačiau skausmas yra gana trumpas ir padeda išvengti rimtų sužalojimų, nes dažniausiai žmogus nustoja naudoti tam tikrą raumenų grupę.
Dažni mitai
Kai kurie žmonės plačiai mano, kad po intensyvios treniruotės nuolatinis raumenų skausmas atsiranda dėl pieno rūgšties susikaupimo. Tiesą sakant, dauguma tyrimų rodo, kad per didelis šio junginio kiekis sukelia tik tiesioginį skausmą ar deginimo pojūtį. Nedideli raumenų plyšimai ir uždegimai paprastai sukelia skausmą ir nuovargį, kuris trunka keletą dienų. Tinkama treniruotė ir mankšta, įskaitant raumenų apšilimą ir atvėsinimą, tinkamą tempimą ir sveiką, daug angliavandenių turinčią dietą, gali padėti išvengti traumų.
Galimos sveikatos problemos
Labai didelis pieno rūgšties kiekis gali sukelti rimtą, kartais pavojingą gyvybei būklę, vadinamą pieno rūgšties acidoze. Šios būklės simptomai yra greitas kvėpavimas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas. Sveikatos priežiūros specialistai paprastai paima kraujo mėginį, kad patikrintų rūgšties kiekį, kai įtaria, kad asmuo gali turėti šią būklę. Nors per didelis fizinis krūvis ir perkaitimas gali sukelti pieno rūgšties acidozę, ją taip pat gali sukelti apsinuodijimas alkoholiu, kepenų liga ir deguonies trūkumas, pavyzdžiui, apsinuodijimas anglies monoksidu.
Naudoti Maiste
Kai kuriuose maisto produktuose taip pat yra pieno rūgšties, kuri pakeičia pH balansą arba skonį. Pavyzdžiui, tam tikros bakterijos, dedamos į pieną, gamina rūgštį, kuri padeda sukurti jogurto tekstūrą ir aitrumą. Rūgštinė duona dažnai priklauso nuo mielių ir bakterijų, esančių aplink tešlos starterį, dėl savo aštraus skonio, kurį dažniausiai sukelia duonoje susidaranti rūgštis. Aluje ir vyne kartais yra bakterijų, gaminančių šią rūgštį, o tai gali padėti pašalinti kitus, kiek nemalonius skonius, atsirandančius fermentacijos metu.