Pirkimo sandoris yra į nuomos sutartį įtraukta sąlyga, pagal kurią turtą lizinguojančiai šaliai suteikiama pirmoji galimybė įsigyti turtą pasibaigus nuomos sutarčiai. Kaina, kurią lizingo šalis arba lizingo gavėjas turi sumokėti už turtą šiuo metu, yra žymiai mažesnė už tikrąją arba rinkos vertę. Dėl šios priežasties lizingo sutartyje numatytas pigus pirkimo variantas automatiškai kvalifikuojamas kaip kapitalinė nuoma. Tokiu atveju lizingo šalis turi įtraukti turtą į savo balansą kaip dalį savo finansinės atskaitomybės įsipareigojimų.
Kai šalis sudaro nuomos sutartį, ji iš esmės sumoka už teisę naudoti turtą, faktiškai neįgydama jo nuosavybės. Nuosavybės teisės lieka šalies, žinomos kaip nuomotojas, rankose. Tačiau kai kuriais atvejais nuomininkas iš tikrųjų turi galimybę įgyti nuosavybės teisę į atitinkamą turtą, kai įvykdoma nuomos sutartis. Jei siūloma kaina yra gerokai mažesnė už tikrąją turto rinkos vertę, tai vadinama pirkimo sandoriu.
Kiekvieną kartą, kai nuomininkas yra įtrauktas į nuomos sutartį, kuri turi galimybę įsigyti pigiai, daroma bendra prielaida, kad pasirinkimo galimybė bus pasinaudota ir nuosavybės teisė pereis iš nuomotojo lizingo gavėjui. Galų gale, nuomininkas įgyja turtą už geresnę kainą, nei galėtų tikėtis sumokėti kiti, nesusiję su nuoma. Tokio tipo susitarimai turi finansines realijas, į kurias reikia atsižvelgti.
Jei nuoma turi pirkimo sandorį su sandoriu, jis atitinka vieną iš keturių kriterijų, dėl kurių ji automatiškai tampa kapitaline nuoma net prieš pasinaudojant šia galimybe. Kai nuoma laikoma kapitalo nuoma, nuomininkas turi įtraukti turtą į savo balansą. Iš esmės lizingo gavėjas tampa nuomos sutarties savininku kartu su visa su juo susijusia finansine nauda ir trūkumais, o tik nuosavybės teisė lieka nuomotojui.
Tai reiškia, kad nuomininkui, įsigijusiam pigaus pirkimo galimybę, jis turi sumokėti visus su turtu susijusius mokesčius ir draudimą bei prisiimti atsakomybę už jo priežiūrą. Be to, tik lizingo įmokos palūkanų dalis gali būti reikalaujama kaip sąnaudos mokesčių tikslais, nors lizingo gavėjas gauna naudos iš turto nusidėvėjimo apmokant mokesčius. Šios taisyklės skirtos tam, kad nuomininkas negautų finansavimo, kuris nenurodomas jo finansinėse ataskaitose.