„Pigmaliono efektas“, taip pat kartais žinomas kaip „Rozentalio efektas“, kurį atrado psichologas, yra teorija, mokanti, kad žmonės elgsis arba elgsis taip, kaip kiti tikisi. Tai labai panašu į savaime išsipildančios pranašystės sampratą. Poveikis turi ir teigiamų, ir neigiamų rezultatų – žmogus, kurio viršininkai tikisi, kad pasisektų, pasiseks, tačiau dažniausiai būna ir priešingai. Dažniausiai šie lūkesčiai nėra atvirai aptariami. Jie perduodami pasyviai per tokius dalykus kaip žodžių pasirinkimas ar kūno kalba. Poveikis dažniausiai aptariamas kalbant apie išsilavinimą ir darbo vietą, tačiau jis gali pasireikšti ir asmenims.
Ištakos mitologijoje ir literatūroje
Poveikis ir vėlesnis psichologinis mokymas kilo iš graikų mitologijos. Pasak populiarių mitų, Pigmalionas buvo Kipro princas ir skulptorius, sukūręs ir įsimylėjęs savo idealios moters dramblio kaulo statulą. Jis prašė deivės Veneros suteikti gyvybę jo kūriniui, o ji įsipareigojo. Pigmalionas vedė gautą moterį ir jiedu kartu gyveno tobulą gyvenimą. Jis tikėjosi, kad statula visais atžvilgiais bus tobula, ir ji išpildė jo lūkesčius, kai buvo atgaivinta.
Anglų dramaturgas George’as Bernardas Shaw išplėtė šią mintį savo populiarioje pjesėje „Pigmalionas“, kuri įkvėpė galbūt geriau žinomą „My Fair Lady“. Šiose dramose mandagus profesorius žemos klasės Cockney moterį paverčia moterimi, tinkama visuomenei, pirmiausia tikėdamas ja ir tikėdamasis iš jos geriausio.
Švietime
Buvo atlikta daug tyrimų apie Pygmalion efektą klasėje. Mokytojai, kuriems suteikiama informacija, kad tam tikri mokiniai labiau linkę tobulėti ir pasiekti daugiau nei kiti klasės nariai, dažnai pastebi, kad tų mokinių rezultatai iš tikrųjų yra geresni, net jei jie nėra objektyviai pranašesni. Netgi mokytojai, kurie stengiasi neperteikti savo įsitikinimų ar lūkesčių tam tikriems mokiniams, dažnai pastebi, kad tie lūkesčiai, kad ir kokie jie būtų, turi įtakos.
Daugelis psichologų mano, kad mokytojai iš tikrųjų perteikia savo mokiniams savo lūkesčius, net jei nei jie, nei vaikai to niekada nesuvokia. Kūno kalba yra tokia pat svarbi kaip ir žodinis bendravimas perteikiant tiek teigiamus, tiek neigiamus lūkesčius, kaip ir balso tonas. Kūno kalbos vartojimas dažniausiai yra pasąmoninga bendravimo forma, tačiau ji gali pasirodyti labai galinga. Nežodinių signalų reakcija ir interpretacija taip pat dažnai būna nesąmoninga, tačiau dažniausiai būna ilgalaikė, ypač kai kalbama apie vieno asmens lūkesčius kito atžvilgiu.
Versle
Pigmaliono efektas taip pat vaidina svarbų vaidmenį darbo pasaulyje. Vadovai, viršininkai ir įmonių vadovai dažnai gali daryti įtaką darbuotojų darbui ir sėkmei, tikėdamiesi, kad jie pakils arba kris. Kaip ir mokykloje, šie lūkesčiai niekada neturi būti aiškiai perteikiami, kad įsitvirtintų.
Savęs suvokimas
Savaime išsipildančios pranašystės idėja, kai kalbama apie savęs suvokimą, taip pat yra svarbi koncepcijos dalis. Asmuo, kuris tiki esąs nieko vertas ar kitaip neigiamai vertina savo sugebėjimus ir savybes, paprastai išpildys jo lūkesčius. Jis niekada nepasieks savo tikrojo potencialo, bet apsiribos savo paties nustatytais apribojimais. Žmonės, kurie linkę turėti teigiamą savęs įvaizdį ir tiki, kad gali pasiekti viską, ko užsibrėžė, dažniausiai tai daro.
Strateginis naudojimas
Psichologai dažnai moko atskirus pacientus, mokytojus ir verslo lyderius strategiškai panaudoti Pigmaliono efektą, kad paskatintų sėkmę ir pozityvų mąstymą. Teorija teigia, kad priversdamas save kelti didelius lūkesčius kitiems, žmogus iš tikrųjų gali padėti pasiekti pasiekimus ir sėkmę, kurios galbūt nebūtų pasiekta viena. Tokia strategija yra susijusi su tokiomis sąvokomis kaip pozityvus mąstymas ir teigiama vizualizacija, tačiau žengia žingsnį toliau, nes paprastai ji iš tikrųjų reiškiasi santykiuose ir sąveikoje su kitais.