Pigmentinė dilgėlinė yra odos liga, kuriai dažnai būdingi odos pažeidimai ir niežulys. Tai mastocitozės tipas, būklė, dėl kurios išsivysto per daug uždegiminių ląstelių, vadinamų putliosiomis ląstelėmis. Nors pigmentine dilgėline gali išsivystyti kiekvienas, ši būklė pirmiausia pastebima vaikams. Pigmentinės dilgėlinės gydymas paprastai apima nereceptinių ar receptinių antihistamininių vaistų vartojimą, nors sunkiais atvejais gali prireikti kitų vaistų.
Dažniausia pigmentinės dilgėlinės ypatybė yra pažeidimai ar iškilimai, kurie paprastai būna rudi. Jei oda trinama, toje vietoje dažnai atsiras iškilimų, primenančių dilgėlinę. Taip pat gali susidaryti skysčių užpildytos pūslelės, ypač mažiems vaikams, kurie subraižo niežtinčius pažeidimus. Daugeliu atvejų veidas gali parausti, kai atsiranda pigmentinės dilgėlinės protrūkis.
Nors ir nedažni, žmonėms, sergantiems sunkia pigmentine dilgėline, gali atsirasti sunkesnių simptomų. Šie simptomai gali būti galvos skausmas ir viduriavimas. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti greitas širdies plakimas, žinomas kaip tachikardija. Retais atvejais taip pat gali pasireikšti alpimas. Šiuos simptomus reikia nedelsiant pranešti gydytojui, kad išvengtumėte sunkesnių šalutinių reiškinių.
Testai, kurie dažnai naudojami tiksliai diagnozuoti pigmentinę dilgėlinę, paprastai apima odos arba šlapimo tyrimą. Odos testas atliekamas siekiant nustatyti, ar yra nenormalus putliųjų ląstelių skaičius. Šlapimo tyrimas naudojamas histamino kiekiui matuoti. Histaminas yra organizme randama cheminė medžiaga, atsakinga už imuninės sistemos atsako į alergenus reguliavimą.
Daugeliu atvejų pigmentinė dilgėlinė praeina savaime, kai pacientas pasiekia brendimą. Kitais atvejais liga pamažu gerėja ligoniui senstant. Retais atvejais ši būklė paveikia suaugusiuosius ir gali virsti rimtesne sveikatos būkle. Paprastai rekomenduojama stebėti gydytojo.
Nustatyta, kad kai kuriems pacientams tam tikri vaistai sukelia šios odos būklės paūmėjimą. Įtarus tai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Žmonės, sergantys pigmentine dilgėline, taip pat turi didesnę riziką susirgti alergine reakcija į bičių įgėlimą. Dėl šios priežasties daugelis gydytojų skirs injekcinius vaistus, vadinamus epinefrinu, jei po bitės įgėlimo pasireikš nepageidaujamos reakcijos. Jei šį vaistą reikia vartoti, vis tiek patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.