PIIGS arba PIGS yra akronimas, nurodantis grupę Europos Sąjungos narių, istoriškai pasižymėjusių silpnomis ekonomikomis su panašiomis silpnumo sritimis – problema, kuri ypač išryškėjo 2009 m. Per pasaulinę ekonomikos krizę, kuri prasidėjo 2008 m., Portugalija , Italija, Airija, Graikija ir Ispanija tapo rimtu susirūpinimu Europos Sąjungoje dėl didelių skolų. Iki 2010 m. buvo akivaizdu, kad reikia imtis korekcinių veiksmų ir kad kai kurios iš šių šalių gali nepajėgti savarankiškai atsigauti.
Keletas PIIGS šalių pareigūnų gana atkakliai pasisakė apie akronimą, teigdami, kad jis yra pašaipiai ir tikrai neprisideda prie pasitikėjimo didinimo. Tačiau daugelis finansų apžvalgininkų ir leidinių, aptardami ekonomikos krizę Europoje, šias neramias tautas toliau vadino PIIGS. Akronimas yra patogus ir puikiai tinka rašyti, o tai reiškia, kad PIIGS nariams tikriausiai bus sunku jį iškratyti, nepaisant jų bendro nemėgimo.
2009 m. pabaigoje tapo akivaizdu, kad kai kurios PIIGS turėjo rimtų problemų dėl valstybės skolos. Vadinamoji valstybės skola yra skola, išleista kaip vyriausybės išleisti obligacijų įsipareigojimai kitos šalies valiuta. Šalys naudoja valstybės skolą lėšoms pritraukti, kai jų valiuta nėra pakankamai stipri arba stabili, kad išlaikytų obligacijų emisiją. Susirūpinimas dėl valstybės skolos yra tas, kad emisiją leidžianti šalis gali nepajėgti jos grąžinti.
Dėl rizikos įprasta siūlyti didesnį pajamingumą, o tai savo ruožtu gali padidinti įsipareigojimų nevykdymo riziką, nes skolos aptarnavimas kainuoja brangiau. PIIGS, kartais vadinamoje „silpniausiomis Europos grandimis“, skola greitai viršijo bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir kėlė susirūpinimą dėl galimybės grąžinti skolą. Kadangi vyriausybės negali bankrutuoti, kelios PIIGS bandė imtis griežtų taupymo priemonių ir pagalbos kreipėsi į stipresnes ES nares, tokias kaip Vokietija.
PIIGS problema ta, kad įsiveržė spekuliantai, pablogindami skolų problemas ir dar labiau painiodami situaciją. Daugelis Europos Sąjungos narių taip pat nenorėjo gelbėti šių kovojančių tautų net tada, kai paaiškėjo, kad prireiks pagalbos. Valstybių skolų krizė paskatino nemažai pokalbių apie Europos Sąjungos finansų politikos reformą, siekiant užkirsti kelią panašioms problemoms ateityje.