Kai kas nors elgiasi piktybiškai iš anksto, jis arba ji yra nusiteikęs, dėl ko tyčia sužalojamas arba miršta kitas asmuo. Kai galima įrodyti, kad kažkas taip pasielgė, tai užpildo mens rea arba „kalto proto“ reikalavimą, kuris reikalingas tam tikriems įsitikinimams. Daugybė skirtingų dalykų gali būti naudojami siekiant įrodyti, kad kažkas pasielgė piktybiškai iš anksto ir todėl nusipelno griežtesnės bausmės.
Viena iš iš anksto apgalvoto piktybiškumo formų yra sąmoningas sprendimas ką nors sužaloti ar nužudyti prieš nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei kas nors spygliuota viela perbraukia dviračių taką kaklo lygyje, siekdamas atsodinti dviratininkus ir sužeisti dviratininkus, kad jie nustotų naudotis taku, tai yra piktavališkumas. Šiuo atveju asmuo elgiasi tyčia, kad padarytų žalą, ir sąmoningai pasirenka tai padaryti prieš nusikaltimą. Taip pat tas, kuris nusiperka ginklą ketindamas ką nors nušauti, taip pat elgiasi turėdamas tyčinį ketinimą nužudyti.
Kita forma reiškia elgesį taip, kad tyčia nepaisoma žmogaus gyvybės ar saugumo. Tokiu atveju kažkas nusprendžia elgtis neapgalvotai, o ne elgtis neapgalvotai dėl neapgalvotumo ar žinių stokos. Ši iš anksto apgalvota piktybiškumo forma naudojama žmonėms skirti griežtas bausmes, kai žmonės nužudomi ar sužalojami darant nusikaltimą, pvz., banko apiplėšimą. Argumentas yra tas, kad kaltinamasis elgėsi tyčia neapdairiai ir taip demonstravo piktybiškumą iš anksto.
Priešingai, jei kas nors smogia kitam asmeniui ginčo metu ir tas asmuo yra sunkiai sužalotas arba nužudytas, tai nelaikoma iš anksto apgalvotu piktybiškumu. Kaltinamasis iš anksto neplanavo padaryti žalos ir nesielgė taip, kaip būtų galima laikyti neapgalvotu. Tačiau jei būtų galima įrodyti, kad kažkas išprovokavo ginčą, siekdamas, kad varžovas atsidurtų tokioje pozicijoje, kad būtų galima pataikyti, tai pakeistų aplinkybes, nes žmogus būtų planavęs iš anksto.
Tokiems kaltinimams kaip pirmojo laipsnio žmogžudystė turi būti įrodytas piktybiškumas. Šie kaltinimai skiriasi nuo mažesnių kaltinimų, kai žmonės netyčia nužudo žmones, kad būtų sukurtos didėjančios bausmės. Tai atspindi idėją, kad žmonės, kurie planuoja žudytis ir tai daro sąmoningai, kelia didesnę grėsmę visuomenei nei žmonės, kurie netyčia žudo.