Piktybinė fibrozinė histiocitoma arba MFH yra vėžys, augantis iš minkštųjų audinių ar kaulų. Tai priklauso vėžinių susirgimų grupei, vadinamai sarkomomis, o piktybinė fibrozinė histiocitoma yra dažniausiai pasitaikanti minkštųjų audinių sarkoma, randama vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Gydymas paprastai apima chirurgiją ir radioterapiją, o kartais ir chemoterapiją. Išgydyti galima, jei vėžys gali būti visiškai pašalintas prieš jam išplitus.
Pirmasis piktybinės fibrozinės histiocitomos požymis paprastai yra guzas arba auglys, kuris yra neskausmingas ir didėja. Dažniausiai jis atsiranda ant rankos ar kojos, nors vėžys gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Magnetinio rezonanso tomografija arba MRT skenavimas dažnai naudojamas norint gauti naviko vaizdą, nurodant jo struktūrą ir išplitimo mastą. Norint ištirti tikras naviko ląsteles, kurios išskiria piktybinę fibrozinę histiocitomą nuo kitų vėžio tipų, paprastai būtina atlikti biopsiją. Čia adata įvedama į naviką ir paimamas ląstelių mėginys, kurį vėliau galima ištirti mikroskopu.
Piktybinės fibrozinės histiocitomos atvejai skiriasi priklausomai nuo to, ar navikas jau išplitęs į kitas kūno dalis ir kokio dydžio bei agresyvus yra vėžys. Didesni ir agresyvesni navikai lemia mažesnį išgyvenamumą, o jei vėžys išplito arba metastazavo, tai reiškia, kad prognozė yra prasta. Dažniausia kūno vieta, į kurią plinta piktybinė fibrozinė histiocitoma, yra plaučiai.
Chirurgija yra pagrindinis gydymo būdas, susijęs su piktybine fibrozine histiocitoma, ir nors anksčiau tai galėjo apimti pažeistos galūnės amputaciją, dabar tai yra neįprasta ir, jei įmanoma, galūnė paprastai išsaugoma. Radiacinė terapija paprastai skiriama papildomai, o šis gydymas gali būti atliekamas prieš chirurginę operaciją, jos metu arba dažniausiai po operacijos. Chemoterapija ne visada yra naudinga, tačiau kai kuriais atvejais ji gali būti naudinga, todėl vyksta naujų ir potencialiai veiksmingesnių šio tipo vėžio gydymo būdų, naudojant chemoterapiją, tyrimai.
Pasaulio sveikatos organizacija perklasifikavo piktybinę fibrozinę histiocitomą, nes dabar manoma, kad ji yra galutinis daugelio skirtingų navikų tipų vystymosi etapas, o ne savarankiška liga. Dabar ji vadinama „nediferencijuota pleomorfine sarkoma, kitaip nenurodyta“. Nepaisant to, pirminį pavadinimą vis dar vartoja gydytojai ir jų pacientai.