Pinigų kvitas yra dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie finansinę operaciją tarp dviejų šalių. Paprastai jį parengia prekių ar paslaugų pardavėjas ir įteikia pirkėjui. Kvite nurodomas pardavėjas, o dažnai ir pirkėjas, nurodoma data, dažnai įrašomas ir pačios operacijos pobūdis; y., kiek pinigų pakeitė savininką ir dėl kokios priežasties.
Jei pinigų priėmimo kvitai sudaromi ranka arba patvirtinant asmeninį sandorį, juos paprastai pasirašo pardavėjas kaip mokėjimo gavimo patvirtinimą. Mašina atspausdintas pinigų kvitas pirkėjui įprastai siūlomas užbaigus mažmeninę operaciją, pvz., perkant batų porą arba pavalgius restorane. Tokiais atvejais parašo nebuvimas nesumažina kvito galiojimo.
Tinkamai užpildytas ir pasirašytas pinigų kvitas yra įrodymas, kad sandoris įvyko, ir paprastai jo pakanka, kad būtų nustatyta nuosavybės teisė į išvardytas prekes. Kvitų draudimo bendrovės dažniausiai prašo, kai pareiškiama pretenzija dėl draudžiamo daikto praradimo ar sunaikinimo, ne tik norėdami įrodyti nuosavybės teisę, bet ir nustatyti daikto kainą. Dėl šios priežasties privačių šalių sandoriai, pvz., automobilio ar kito asmeninio turto pardavimas, visada turi būti patvirtinami pinigų priėmimo kvitu.
Bankai visada išrašo kvitus už visas gautas lėšas ir reikalauja pasirašyto kvito už bet kokias išmokas. Iš tikrųjų dauguma banko atsiėmimo formų yra kvitai ir reikalauja sąskaitos savininko parašo. Čekiai dažnai laikomi ir tam tikru pinigų priėmimo kvitu, nes juose nurodomi mokėtojo ir gavėjo vardai, pavardės, data ir pinigų suma. Tačiau kadangi juos pasirašo tik mokėtojas, čekiai neginčijamai dokumentuoja įsigytas prekes ar paslaugas. Gavėjo čekio priėmimas ir derybos dėl jo nereiškia, kad sutinka su sąlygomis, kurias mokėtojas galėjo parašyti ant čekio, tačiau sutarti čekiai yra teisinis įrodymas, kad mokėjimas buvo atliktas.
Mažmeninės prekybos vietose, kuriose leidžiama grąžinti prekes, paprastai pirkėjas, pateikdamas prekes keisti arba grąžinti pinigus, turi pateikti pinigų priėmimo kvitą. Be pinigų kvito daugelis parduotuvių nesvarsto leisti grąžinti prekių. Taip pat, jei klientas atneša prekę į parduotuvę, kurioje ji buvo įsigyta, kad būtų atliktas jos aptarnavimas parduotuvėje, dažnai reikės pateikti pardavimo kvitą, kad būtų nustatyta parduotuvės pareiga aptarnauti prekę.
Pinigų kvitai yra labai svarbūs sprendžiant ginčus. Pavyzdžiui, jei kyla ginčas dėl prekės nuosavybės teisės, tinkamo tos prekės pirkimo kvito pateikimas paprastai būtų laikomas įrodymu, kad kvitą pateikęs asmuo prekė priklauso. Panašiai daugelis mokesčių institucijų pateikia mokesčių mokėtojams kvitus, kai atliekami mokėjimai; šių kvitų gali prireikti ateityje, jei kils nesutarimų dėl to, kiek iš tikrųjų buvo sumokėta. Mašininiu būdu atspausdinti kvitai dažnai įtraukiami į įrodymus teisminiuose procesuose, siekiant nustatyti vieną ar daugiau juose užfiksuotų faktų. Pavyzdžiui, kvitas gali būti įtrauktas į įrodymą baudžiamajame procese, siekiant nustatyti alibi, įrodantį, kad tam tikru laiku ir tam tikrą dieną asmuo buvo mažmeninės prekybos centre ir mokėjo už pirkinį.