Piridoksaminas, vitamino B6 forma, natūraliai randama tokiuose maisto produktuose kaip morkos, graikiniai riešutai, vištiena ir žuvis, kadaise buvo parduodamas kaip maisto papildas Jungtinėse Valstijose. Piridoksamino pavidalu cheminė medžiaga neveikia kaip vitaminas B6; pirmiausia jis turi būti paverstas aktyvia forma piridoksalio 5-fosfatu vienu iš organizmo vitaminų gelbėjimo būdų. Nors savo chemine struktūra labai panašus į piridoksiną, neatrodo, kad jis kelia tokią pačią periferinės neuropatijos riziką, kai ilgą laiką vartojamos didelės dozės.
Kadangi keli tyrimai parodė, kad jis buvo veiksmingesnis už kitus tiriamuosius vaistus užkertant kelią inkstų audinių pažeidimams, susijusiems su vėlyvosios stadijos diabetu, dėl nedidelio šalutinio poveikio atvejų jis tapo idealiu nauju vaistu kandidatu. Nors tyrimai, skirti vitamino kūrimui gydyti inkstų ligas, nuo to laiko sustojo, 2009 m. Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) piridoksaminą priskyrė tiriamiesiems vaistams ir uždraudė jį parduoti kaip maisto papildą.
Prieš uždraudimą vitaminą kai kurie alternatyvios medicinos gydytojai rekomendavo kaip senėjimą stabdančią priemonę. Taip buvo iš dalies dėl kelių tyrimų išvadų, kurios parodė, kad junginys slopino tam tikrų laisvųjų radikalų, susidarančių deginant riebalus, susidarymą. Kai kurie tyrimai taip pat parodė, kad tai buvo veiksmingesnė radioaktyvioji medžiaga nei vienintelis FDA patvirtintas vaistas, naudojamas apsaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalos. Kadangi manoma, kad senėjimą iš dalies lemia laisvųjų radikalų ir spinduliuotės DNR pažeidimai, gali būti, kad vitaminas gali veikti kaip prevencinė priemonė.
Piridoksaminas buvo geriausiai žinomas dėl galimo gebėjimo užkirsti kelią pažangių glikacijos galutinių produktų susidarymui. Pažangūs glikacijos galutiniai produktai buvo susiję su daugybe rimtų su amžiumi susijusių būklių, įskaitant aterosklerozę, Alzheimerio ligą, kepenų ligas, inkstų ligas ir neuropatiją. Manoma, kad jungiasi su ląstelėmis beveik visose organizmo sistemose, todėl manoma, kad jie sukelia savo patologinį poveikį didindami oksidacinį stresą, skatindami uždegiminių junginių sekreciją, oksiduodami mažo tankio lipoproteinus – MTL cholesterolį ir trukdydami kraujagyslių išsiplėtimui bei pralaidumui. Sumažinus AGE kraujyje, gali būti, kad piridoksaminas gali sulėtinti su jais susijusių ligų progresavimą. Nepaisant galimo teigiamo piridoksamino poveikio daugiafaktorinėms lėtinėms ligoms, jis nebus prieinamas JAV kaip vaistas, kol nebus baigti IIb ir III fazės tyrimai.