Pirminė prevencija – tai bandymas išvengti neigiamų pasekmių sveikatai, pavyzdžiui, vėžiui ar sužalojimui, dar jam nepasireiškus. Tai dažnai pastebima visuomenės sveikatos kampanijose ir su sveikata bei sauga susijusiuose įstatymuose. Tai ideali sveikatos profilaktikos rūšis, jei ją galima veiksmingai įgyvendinti.
Trys skirtingos sveikatos priežiūros prevencijos rūšys yra pirminė, antrinė ir tretinė. Atliekant pirminę prevenciją, visiškai užkertamas kelias ligai/būklei. Antrinė prevencija – tai ligos ištyrimas ir patikra, siekiant anksti ją sugauti ir gydyti, kol ji nepakenks. Tretinė prevencija daugeliu atvejų yra pati mažiausiai optimali prevencijos rūšis ir naudojama, kai liga ar būklė jau yra ir siekiama užkirsti kelią kuo daugiau neigiamų pasekmių.
Kai kurie pasauliniai humanitariniai tikslai yra tam tikra pirminė prevencija, pavyzdžiui, švaraus vandens, maistingo maisto tiekimas ir tinkamos sanitarijos sąlygos. Šie veiksmai padeda išvengti daugybės ligų ir būklių. Kiti tokio tipo prevencijos pavyzdžiai buvo įtraukti į įstatymus, įskaitant reikalavimą automobiliuose pritvirtinti saugos diržus ir oro pagalves, kad būtų išvengta sužalojimų automobilio avarijose. Tokio tipo prevencija dažnai pastebima visuomenės sveikatos, teisinėje, švietimo sistemoje ir kitose nacionalinėse ar tarptautinėse sistemose.
Daugelis pirminės prevencijos kampanijų yra skirtos vaikams, siekiant kuo anksčiau išvengti neigiamų padarinių sveikatai, įskaitant skiepus, įstatymus, įpareigojančius vaikiškas kėdutes, privalomą fizinį aktyvumą mokyklose. Nukreipimas į paauglius per švietimą yra dar vienas įprastas būdas, įskaitant kovos su narkotikais ir rūkymo kampanijas, taip pat lytinį švietimą, skatinantį naudoti prezervatyvus siekiant užkirsti kelią lytiniu keliu plintančių ligų plitimui. Suaugusieji ir pagyvenę žmonės taip pat yra skirti reklamuojant tokius dalykus kaip vėžio tyrimai ir sveiko svorio bei aktyvumo palaikymas.
Pirminė prevencija yra ideali, nes jei ji veiksminga, gydymo nereikia. Taip sumažinama našta sveikatos priežiūros sistemai ir užkertamas kelias žmonių kančioms, nes siekiama pašalinti pagrindinę sveikatos pasekmių priežastį. Tiek antrinė, tiek tretinė prevencija apima tam tikrus gydymo veiksmus, todėl ne visada pašalinama pagrindinė priežastis.
Kartais sunku gauti finansavimą ir kitą paramą pirminės prevencijos programoms, nes šių programų poveikį sunku išmatuoti, palyginti su antrinių ir tretinių programų poveikiu. Gali prireikti ilgalaikių tyrimų, kad būtų parodytas pirminės prevencijos poveikis. Pavyzdžiui, tyrimas, rodantis, kad po saugos diržų įstatymo įgyvendinimo sumažėjo žuvusiųjų automobilių avarijose skaičius, parodytų įstatymo poveikį.