Kas yra pirmojo laipsnio žmogžudystė?

Kai kas nors tyčia įvykdo žmogžudystę ir yra susijęs su tyčia, jis arba ji gali būti apkaltintas pirmojo laipsnio žmogžudyste. Daugelyje šalių nusikaltimo žmogžudystės taisyklė taip pat leidžia žmones apkaltinti šiuo nusikaltimu, kai žmogžudystė įvykdoma darant smurtinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar žmogžudystė buvo tyčinė, ar ne. Daugelis žmonių mano, kad ši žmogžudystės forma yra pati blogiausia, nes tai rodo, kad žmogaus gyvybei labai trūksta dėmesio.

Dauguma šalių skiria visų laipsnių žmogžudystes ir žmogžudystes. Žmogžudystė yra tyčinis nužudymas, kai kas nors sąmoningai nusprendžia nužudyti ką nors kitą, o žmogžudystė yra atsitiktinė žmogžudystė. Pavyzdžiui, asmuo, kuris planuoja ir naudoja automobilį ką nors nužudyti, gali būti apkaltintas pirmojo laipsnio žmogžudyste, o vairuotojas, netyčia partrenkęs dviratininką, gali būti apkaltintas žmogžudyste. Už abu veiksmus gresia bausmės, tačiau bausmė už žmogžudystę yra daug griežtesnė.

Numatymas išskiria pirmąjį žmogžudystės laipsnį nuo kitų laipsnių, nes tai reiškia, kad žudikas veikė ne iš skubėjimo ar žiauraus įniršio, o iš šalto, apskaičiuojančio kietumo vietos. Kito žmogaus mirties planavimas daugelyje kultūrų laikomas siaubingu. Planai gali skirtis nuo prastai apgalvotų keršto schemų iki sudėtingų ir kartais siaubingai detalių planų įvykdyti žmogžudystę ir išsisukti.

Šalyse, kuriose galioja nusikaltimo žmogžudystės taisyklė, kas nors gali būti apkaltintas pirmojo laipsnio žmogžudyste, jei žmogžudystė įvykdoma vykdant nusikaltimą, pvz., padegimą, išžaginimą ar plėšimą. Daugelis šalių taip pat apkaltina teroristus pirmojo laipsnio žmogžudyste, jei žmonės žūsta per teroro aktą, pvz., bombardavimą ar užgrobimą, arba per įtariamą teroristinę veiklą, pvz., gaminant sprogmenis. Šiam kaltinimui priskiriamos ir užsakomosios žmogžudystės. Be to, už taikos pareigūno nužudymą gali būti pareikštas kaltinimas, nesvarbu, ar veiksmas buvo planuotas, ar ne.

Kad būtų sėkmingai iškelta baudžiamoji byla dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės, kaltinimas turi įrodyti, kad kaltinamasis įvykdė žmogžudystę ir kad buvo tam tikras planavimas. Jeigu prokuratūra bando priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal nusikaltimo žmogžudystės taisyklę, į bylą būtų įtraukti ir parodymai apie nusikaltimą. Kai prisiekusiųjų ar teisėjų kolegijos netenkina kaltinimo byla, kaltinamasis gali būti išteisintas arba kaltinimai gali būti sumažinti; Pavyzdžiui, prisiekusieji gali grąžinti antrojo laipsnio apkaltinamąjį nuosprendį, jei mano, kad tyčia nebuvo įrodyta.