Paprastai chemoterapija reiškia vaistus, kurie turi priešvėžinį poveikį. Yra daug skirtingų chemoterapinių vaistų, tačiau kiekvienas iš jų priskiriamas tam tikroms naudojimo kategorijoms. Pirmos eilės chemoterapiniai vaistai yra tie gydymo būdai, kurie gali būti veiksmingiausi, ir tai yra vaistai, kuriuos gydytojas paprastai skirs pirmiausia. Jei pirmos eilės vaistas neveikia, pacientas gali pakeisti antros eilės vaistą.
Vėžio rūšių yra daug, o kadangi chemoterapiniai vaistai skiriasi savo veikimu, tik kai kurie vaistai tinka specifiniams vėžio atvejams. Kai kurie iš šių vaistų yra naudingesni žmonėms nei kiti. Paprastai, kai pacientas sužino, kad serga vėžiu, gydytojas rekomenduoja gydymo kursą, apimantį pirmosios eilės chemoterapiją. Pirmojo pasirinkimo vaistas gali skirtis nuo vėžio iki vėžio.
Tikimybė, kad pirmosios eilės chemoterapija turės teigiamą poveikį, paprastai yra didesnė nei alternatyvių vaistų, todėl šis vaistas yra pirmasis gydytojo pasirinkimas. Kiti pirmosios eilės chemoterapijos vaistų schemos pavadinimai yra standartinė terapija, pirminė terapija ir indukcinis gydymas. Kartais pacientas gauna gydymą, kurio tikslas – sumažinti naviką, o ne jį išnaikinti, ir tai taip pat gali būti vadinama pirmos eilės terapija.
Jei pirmosios eilės chemoterapija veiksmingai mažina naviką, pacientas taip pat gali gauti papildomą gydymą, pvz., daugiau vaistų, spindulinę terapiją ar hormonus. Jei pradinė chemoterapija neveikia taip gerai, kaip pacientas ir gydytojas tikėjosi, pacientas gali pradėti vartoti vadinamąją antrosios eilės chemoterapiją. Šio tipo gydymui taip pat naudojami vaistai, kurie yra toksiški vėžio ląstelėms, tačiau šie vaistai šiek tiek skiriasi nuo pradinės chemoterapijos.
Paprastai buvo įrodyta, kad antros eilės vaistai turi teigiamą poveikį vėžiui, kuris konkrečiai nereaguoja į pirmojo pasirinkimo vaistą. Vėžio ląstelės ilgainiui tampa atsparios vaistams, nes nuolat auga naujos ląstelės, kurios gali turėti šiek tiek kitokias savybes, todėl kai kuriose ląstelėse jos gali tapti nepažeidžiamos vaistams. Jei atsparumas atsiranda vartojant pirmąjį vaistą, tada antrasis vaistas, kurio ląstelių naikinimo mechanizmai gali skirtis nuo pirmojo vaisto, turi didesnę galimybę būti veiksmingi.
Gydytojai gali pakeisti chemoterapijos receptus, jei vaistai neduoda jokio teigiamo poveikio, o pacientas taip pat gali pasirinkti kitas gydymo formas, pvz., chirurgiją ar spinduliuotę. Dėl mokslininkų ir farmacijos kompanijų atliekamų tyrimų ir plėtros į rinką ilgainiui patenka nauji chemoterapiniai vaistai, mokslininkai atlieka klinikinius tyrimus ir renka duomenis apie jų efektyvumą. Jei naujas vaistas yra naudingesnis nei senas, jis tampa pirmos eilės gydymo būdu.