Kas yra „Pitching“ biomechanika?

Kineziologija – tai kūno judėjimo, jo biomechaninių gebėjimų ir apribojimų tyrimas. Ištirti smūgio biomechaniką reiškia konkrečiai įvertinti, kaip kūnas turi judėti, kad pagamintų geriausią žmogaus įmanomą aukštį. Šią metimo biomechaniką palengvina kompiuterinė įranga, stebinti įvairius kinetinius ir kampinius judesius žmogaus žingsnio metu, o po to metimą lygina su duomenimis, surinktais iš žvaigždžių ąsoklių atliktų analizių.

Norint tinkamai įmušti beisbolą, reikia kelių suderintų kūno judesių. Amerikos sporto medicinos instituto duomenimis, aikštę galima suskirstyti į šešias atskiriamas dalis. Atsitraukimas veda į ilgą žingsnį, kuris baigiasi rankos pakėlimu, greitėjimu, lėtėjimu ir galiausiai žingsniu link pagrindinės plokštės. Kiekvieną iš šių judesių palaiko skirtingi raumenų ir sąnarių rinkiniai. Kai kuriems reikia rankų ir rankų judesių, o kiti apima klubus, pėdas ir kojas.

Tiksliau sakant, kiekvienas iš šių šešių judesių ąsočio kūną pastato į tinkamai subalansuotą padėtį per visą judesį, reikalingą kamuoliui paduoti į lėkštę. Susukimas reiškia, kad plokštelinis kelias pritraukiamas prie krūtinės, o liemuo pasukamas į galą, kad būtų pasiektas aukštas svorio centras. Tai pradeda plačiai atverti žingsnį, kai sulenktas kelias yra pasodintas į priekį nuo kūno, o metimo ranka pasisuka į sverto padėtį ąsočio gale. Prieš pat paleidžiant kamuolį ir ranką paleidžiant į tolesnį žingsnį, įvyksta ilgas pagreitis, po kurio seka trumpas lėtėjimas.

Metimo biomechanika taip pat gilinasi į tinkamą rankų padėtį paleidžiant kamuolį. Išstudijavus metodus, kuriuos naudoja garsūs ąsočiai paleidžiant kamuoliuką, dėl kurio gaunami skirtingi kamuoliukai, pvz., greitas kamuolys, kreivinis rutulys ir slankiklis, gali padėti jaunam mėtikliui išsiugdyti tuos pačius įgūdžius. Žalingus įpročius galima pastebėti vien išanalizavus ąsočio žingsnio dydį, rankos lanką ir sukimąsi ir net alkūnės kampą ir trajektoriją metimo rankos atžvilgiu.

2011 m. panaudota technologija, skirta analizuoti pikio biomechaniką, gali pastebėti trūkumus net profesionaliame žingsnyje. Pavyzdžiui, naudojant duomenis, gautus iš garsių ąsočių, Amerikos sporto medicinos instituto naudojama įranga lygina šiuos „optimalius vidurkius“ su naujais aikštynais, stebimais judesio jutiklių kameromis, kurias įjungia įvairiose ąsočio kūno vietose dėvimi siųstuvai. Tada naudojami trimačiai duomenys, kad žingsnis po žingsnio parodytų būdus, kuriais metikliai gali saugiau mesti kamuolį, turėdami didesnį autoritetą.