Pjovimo atsargų problema yra optimizavimo galvosūkis, kuris turi svarbių pramonės taikomųjų programų, taip pat domina kompiuterių programuotojus ir logistikus. Šioje užduotyje yra hipotetinis įvairaus pločio popieriaus ritinių skaičius, kurie turi būti kuo veiksmingiausiu būdu supjaustyti į parduodamus lapus. Jei popierius nesupjaustomas efektyviai, gali būti iššvaistoma daug, o tai gali virsti labai didelėmis sąnaudomis realiame pramonės pasaulyje, kur net nedidelė paklaida gali būti didelė.
Žmonės šimtmečius bandė rasti veiksmingiausią birių atsargų mažinimo būdą, tačiau ankstyvas pjovimo žuvų problemos ir galimų jos sprendimo formulių tyrimas prasidėjo XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Darbas šia tema labai pažengė į priekį, kai atsirado kompiuterių, todėl buvo galima naudoti daug sudėtingesnes formules ir kitus problemų sprendimo įrankius. Tyrėjai, susiję su pjovimo žaliavų problema, taip pat kuria produktus pramonei, kad savo mokslinius tyrimus panaudotų realioje aplinkoje.
Ši problema galioja ne tik popieriui. Daugelis gaminių gaminami labai dideliais biriais lakštais, nes tokia gamyba yra pigesnė, tačiau jie tokio dydžio neparduodami didmenininkams, mažmenininkams ir plačiajai visuomenei. Kai kurie pavyzdžiai yra audinys ir stiklas. Be to, kad kirtimo išteklių problema yra svarbi pramonei, ji taip pat gali kelti susirūpinimą asmenims. Pavyzdžiui, skiautiniai turi gerai pagalvoti prieš kirpdami audinį, kad sumažintų atliekų kiekį.
Vienas iš būdų išspręsti pjovimo medžiagų problemą yra matematinės formulės. Tai gali būti sudėtingas iššūkis, nes problemos elementai gali būti įvairių formų ir dydžių. Pvz., problema gali kilti naudojant kelis skirtingo pločio ir ilgio popieriaus ritinius. Taip pat gali būti įmanoma supjaustyti lakštus į skirtingus dydžius, kurie visi būtų tinkami parduoti; vartotojai naudoja įvairaus pločio popieriaus gaminius, todėl nereikėtų visko pjaustyti iki vieno popieriaus dydžio.
Pjovimo žaliavų problemos tyrimai suteikia pramonei naudingos medžiagos, o pramonės požiūris į šią problemą gali būti informatyvus mokslininkams. Pvz., naudojant kai kurių rūšių žaliavas, su kiekvienu pjūviu reikia įdėti nedidelį kiekį atliekų, nes pjaunami kraštai gali būti nešvarūs arba kai kurie produktai gali būti prarasti pjovimo metu. Trapios, trapios medžiagos, pvz., plytos, ne visada pjaustomos tvarkingai ir gali trupėti, prarasdamos dalį savo tūrio ir dar labiau apsunkindamos pjovimo medžiagos problemą.