Planavimo klaidingumas yra intuityviai akivaizdi ir moksliškai gerai išmatuota žmonių tendencija manyti, kad projektai užtruks mažiau laiko nei jie ir kad rezultatas bus geresnis, nei pagrįsta ankstesniais duomenimis ar patirtimi. Pavyzdžiui, jaunavedžiai beveik visuotinai tikisi, kad jų santuokos tęsis visą gyvenimą, nors iš tikrųjų taip yra mažiau nei pusė santuokų.
Planavimo klaidingumą ištyrė kognityviniai psichologai, kurie rado įrodymų ir tvirtai įtaria, kad klaidingumas yra visuotinis visose žmonių rūšyse. Tai, kad žmonių prognozės yra optimistiškai šališkos, buvo vadinama patikimiausia prognozavimo psichologijos išvada.
Yra keletas klaidingo planavimo išimčių. Viena iš jų, atrodo, kad žmonės iš tikrųjų tiksliai įvertina tam tikrus svarbius ir asmeniškai svarbius įvykius, tokius kaip nepageidaujamas nėštumas. Taip pat gerai žinoma, kad žmonės pervertina retų, labai neigiamų įvykių, įvykusių su jais ar aplink juos, tikimybę, pvz., pervertina mirtį per lėktuvo katastrofą ir nepakankamai įvertina mirtį per autoavariją. Tai yra klaidingo planavimo išimtys.
Planavimo klaida greičiausiai yra ypatingas pernelyg didelio optimizmo atvejis. Pastebėta, kad žmonės pervertina tikimybę, kad jiems nutiks geri dalykai. Nuo 85% iki 90% žmonių mano, kad jų ateitis bus geresnė nei vidutinių bendraamžių sveikatos ir kitų dalykų, kuriuos jie vertina. Kognityvinėje psichologijoje netgi yra reiškinys, vadinamas „realistiniu pesimizmu“, kai labai pesimistiški žmonės gali tiksliau nuspėti užduočių numatymo srityje nei optimistiško ar vidutinio nusiteikimo žmonės.
Taip pat buvo nustatyta, kad žmonės yra pernelyg optimistiški, kai jų daromos prognozės nėra asmeniškai svarbios, ir šiek tiek mažiau, kai jos yra svarbios. Nustatyta, kad žmonės, numatydami, ar jie gali ką nors pasiekti per tam tikrą laiką, atsižvelgia į savo įgūdžius. Optimistinis šališkumas netgi gali koreliuoti su geresniu našumu. Taigi neracionalaus optimizmo grėsmė nėra tokia rimta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.