Plastiko pramonė yra pasaulinė rinka, susijusi su plastikų gamyba ar naudojimu. Plastikai yra cheminiai junginiai, vertinami dėl to, kad yra lengvi, patvarūs ir nebrangūs gaminti bei lengvai formuojami į keletą galimų formų. Tūkstančiai įprastų ir specializuotų gaminių gaminami iš plastikų, dar vadinamų polimerais. Taigi plastikiniai gaminiai atsiranda beveik visur Žemėje, nors plastiko pramonė gyvuoja tik nuo XX amžiaus pradžios.
Senovėje žmonės naudojo vadinamuosius natūralius polimerus, tokius kaip kaučiukas, sukietėjusias medžių sulas ar gyvūnų ragus, kurdami specializuotus objektus, kurie negalėjo būti pagaminti iš metalo, akmens ar kitų įprastų žaliavų. Šie ypatingi objektai buvo langų uždangalai, maisto ir gėrimo indai, papuošalai. 1800-aisiais ir 1900-aisiais mokslininkai pristatė pirmuosius sintetinius polimerus – kaliąsias medžiagas, pagamintas iš anglies, naftos ar celiuliozės. Šie polimerai arba plastikai netrukus buvo naudojami kaip virimo indai, elektros izoliatoriai ir korpuso medžiagos. Iki XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigos plastiko pramonė kūrė naują masinės gamybos prekių standartą, kuris formuotų likusį XX a.
Šiais laikais plastikai apima daugybę sintetinių medžiagų, įskaitant polivinilchloridą (PVC), poliesterį ir polistireną, geriau žinomą kaip putų polistirolas™. Plastikas gali būti formuojamas į įvairių formų, svorio ir stiprumo įvairovę. Daugybė gaminių ar gaminių dalių yra gaminami iš įvairių plastikų, įskaitant automobilių ir mašinų dalis, izoliacines ir amortizuojančias medžiagas ir net batus bei drabužius. Taigi plastiko pramonė tapo visur paplitusi daugumoje išsivysčiusių šalių.
Dėl plačiai paplitusio plastiko naudojimo kyla tam tikrų aplinkosaugos problemų. Kadangi plastiką pagaminti pigu, daug plastikinių pakuočių turi būti panaudota vieną kartą, o paskui išmesta. Tai padidina atliekų kiekį ir, skirtingai nuo natūralių medžiagų, tokių kaip popierius, dauguma plastikų biologiškai nesuyra arba laikui bėgant netirpsta į nekenksmingas natūralias medžiagas. Kai kurie plastikai degdami taip pat gali sukurti dioksiną – mirtiną cheminį junginį. Daugelis bendruomenių ir įmonių remia plastiko perdirbimo programas, kad sumažintų plastiko pramonės poveikį aplinkai.
Terminas plastikas, vartojamas anglų kalba, simbolizuoja arba apibūdina bet ką dirbtinio arba bet ką, kas turi patrauklų paviršių, bet neturi ilgalaikės vertės. Žodis plastikas taip pat naudojamas kaip trumpinys, apibūdinant daiktus, pagamintus iš plastiko, pavyzdžiui, kredito korteles ar pirkinių krepšius. Garsioje ankstyvoje 1967 m. Dustino Hoffmano filmo „Absolventas“ scenoje vyresnis vyras pataria nusivylusiam tituliniam veikėjui. Vienintelis jo patarimas „Plastika“ yra skirtas apibūdinti plastiko pramonę kaip perspektyvų darbdavį, bet vietoj to yra tuščias priemiesčio kraštovaizdis, kurio Hoffmano veikėjas nori pabėgti.