Plastronas yra kaulinių plokštelių serija vėžlio arba vėžlio kiauto apatinėje pusėje, apsaugančių pilvą. Tai leidžia vėžliui ištraukti galvą, uodegą ir keturias kojas į savo kiautą. Vėžliai yra ropliai, kurie gali gyventi sausumoje arba šalia gėlo ar sūraus vandens. Sausumoje gyvenantys vėžliai dažnai vadinami vėžliais.
Vėžlių kiautai gaminami iš susiliejusių kaulų. Viršutinė kiauto dalis vadinama karpiniu, kuris yra kupolo formos ant sausumos vėžlių. Vandens vėžliai turi plokštesnius viršutinius kiautus, kad padėtų jiems plaukti. Vienas iš pagrindinių plastrono apibrėžimų yra metalinės krūtinės ląstos, dėvimos po šarvų kostiumu. Tai taip pat reiškia apsauginę liemenę, kurią dėvi fechtuotojai. Jis kilęs iš italų kalbos žodžio piastrone, reiškiančio metalo lakštus arba krūtinę.
Iš centrinės plastrono siūlės tęsiasi šešios simetriškos sruogų poros. Dizainas šiek tiek primena žuvies skeletą. Antgaliai padengti keratinu – ta pačia medžiaga, iš kurios sudaro arklių kanopas ir nagus. Skerdenos padeda suformuoti plokštes į vyrį, leidžiančią vėžliui ištraukti viršutinius ir apatinius kiauklus ant kūno, kai kyla pavojus. Korpusas veikia kaip šarvai, kol grėsmė praeina.
Disekdizė yra kiautų liga, atsirandanti, kai įbrėžimai yra sulaikomi ir netinkamai išsiskleidžia. Vėžliai taip pat gali sirgti metabolinėmis kaulų ligomis, dėl kurių gali deformuotis kiautas. Vėžlių kiautai taip pat gali būti išopėti ir sukelti ligą.
Manoma, kad vėžlių rūšiai yra daugiau nei 215 milijonų metų. Vėžlių plastrono milteliai Kinijoje jau seniai naudojamas kaip vaistas nuo inkstų ir kepenų problemų bei stiprinantis kaulus. Natūralios medicinos praktikai kitose šalyse jį propaguoja kaip atkuriamąją priemonę žmonėms, kenčiantiems nuo išsekimo.
Ir vėžlys, ir vėžlys vaidino svarbų vaidmenį pasaulio kultūrų mitologijoje ir dvasiniame gyvenime. Senovės graikai tikėjo, kad vėžlys buvo mėgstamas dievų padaras. Buvo manoma, kad ji yra šventa Afroditei ir Hermiui, dievybėms, susijusioms su seksualumu.
Vėžlių kiautus kinai naudojo kaip orakulų kaulus Šangų dinastijos laikais, apie 1300 m. pr. Kr.. Atsekus įtrūkimus ant kiautų ir juos kaitinant arba sutrūkinėjus, buvo manoma, kad galima numatyti konkrečių įsipareigojimų rezultatus. Kai kuriuos ankstyviausius kinų raštus archeologai aptiko ant vėžlių kiautų plastrono.
Amerikos indėnų kultūroje vėžlys yra kūrimo mito dalis. Lakotos indėnai vėžlių nežudė ir nevalgė, nes jie yra gyvybės simbolis. Vėžlys pasirodo Amerikos indėnų meno kūriniuose ir ant vaistų maišelių bei amuletų. Buvo manoma, kad jis turi ypatingų galių, nes žvynų skaičius ant jo apvalkalo atitiko 12 dienų tarp mėnulio ciklų.