Plaučių embolija yra staigus plaučių arterijos arba plaučius aprūpinančios arterijos užsikimšimas. Užsikimšimą dažniausiai sukelia kraujo krešulys, kuris iš kitų kūno vietų nukeliavo į plaučius, tačiau retai užsikimšimą gali sukelti oro burbuliukai ar kita kliūtis. Plaučių embolija gali sukelti mažą deguonies kiekį kraujyje ir pakenkti kitiems organams dėl deguonies trūkumo, be to, kiekvienais metais Jungtinėse Valstijose tai yra maždaug 60,000 XNUMX pacientų mirties priežastis.
Dažni kraujo krešulių, galinčių sukelti plaučių emboliją, šaltiniai yra giliai kojose esančios venos. Kraujo krešuliai gali susidaryti dėl sėdimos veiklos laikotarpių, pavyzdžiui, po operacijos, ligos, kuri reikalauja lovos režimo, metu ar net ilgų kelionių automobiliu, kai kojos nejuda. Venų pažeidimas, kaip ir operacijos ar traumos atveju, taip pat gali sukelti kraujo krešulių. Kai kuriais atvejais genetika sukelia žmogaus kraujo krešėjimą ir krešulių susidarymą.
Plaučių embolijos simptomai dažnai būna staigūs ir gali būti dusulys, krūtinės skausmas giliai kvėpuojant ar kosėjant ir galbūt atkosėjimas krauju. Kai kuriais atvejais krešulys, sukeliantis plaučių emboliją, yra mažas, o simptomai pasireiškia laipsniškesniu. Šie palaipsniui atsirandantys simptomai yra galvos svaigimas ar alpimas, greitas kvėpavimas, nerimas ir gausus prakaitavimas.
Tuo metu, kai atsiranda plaučių embolijos požymių ar simptomų, gydytojas gali paskirti tyrimus, kad nustatytų būklę. Paprastai elektrokardiograma (EKG arba EKG) ir krūtinės ląstos rentgenograma yra vieni iš pirmųjų užsakytų tyrimų. EKG arba EKG leidžia gydytojui išmatuoti širdies ritmą ir reguliarumą, o krūtinės ląstos rentgenograma rodo plaučius, širdį ir arterijas. Kiti diagnostiniai tyrimai gali apimti ultragarsą ir kraujo tyrimą, kuriuo matuojamas deguonies kiekis kraujyje.
Daugeliui žmonių, kuriems yra nedidelė plaučių embolija, nedelsiant skiriamas antikoaguliantas, kuris yra kraują skystinantis vaistas. Vaistas gali būti tabletės, injekcijos arba IV lašelinės formos. Didelė, sunki plaučių embolija gali kelti pavojų gyvybei ir gali prireikti operacijos, kad būtų pašalintas arba ištirpintas krešulys.
Pacientams, kurie anksčiau sirgo plaučių embolija, yra didesnė rizika vėl ją susirgti, o rizika taip pat didėja žmogui senstant. Kitos sąlygos, tokios kaip nutukimas, prasta kraujotaka ir genetiniai sutrikimai, gali padidinti riziką susirgti plaučių embolija. Įprasti fiziniai pratimai yra svarbūs norint stebėti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, o visus požymius ar simptomus reikia aptarti su gydytoju.