Dauguma žmonių yra susipažinę su randais, kurie susidaro ant odos, ir gali nustebti sužinoję, kad randai susidaro ir ant plaučių audinio. Plaučių randai yra būklė, kai pažeidžiamas plaučių audinys ir susidaro randų audinys. Kartais plaučių randai yra maži ir nėra rimta problema. Tiesą sakant, žmogus gali turėti mažų arba pavienių plaučių randų, net to nežinodamas. Kita vertus, dideli randai ar randai, išsidėstę dideliame plaučių audinio plote, gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, dusulį ir kosulį, todėl žmogui gali būti sunku užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, mankštintis.
Yra daug sąlygų, kurios gali sukelti plaučių randus. Tarp labiausiai paplitusių yra pneumonija ir cistinė fibrozė, kuri yra paveldima plaučių liga. Asmeniui taip pat gali atsirasti randų, susijusių su tokiomis sąlygomis kaip tuberkuliozė ir asbestozė – liga, kurią sukelia asbesto įkvėpimas. Kai kuriais atvejais dėl lėtinės astmos ar vėžio atsiradimo žmogui gali atsirasti randų plaučiuose.
Nors kosulys, dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių plaučių randų simptomų, žmogui gali pasireikšti ir kitų simptomų. Pavyzdžiui, asmuo, turintis randų plaučiuose, gali karščiuoti ir pradėti šalti, ypač jei jis serga aktyvia infekcija arba jis gali prakaituoti naktį. Nepaaiškinamas svorio kritimas ir sumažėjusi energija taip pat gali būti randų simptomai, ypač kai juos lydi kiti plaučių pažeidimo simptomai.
Plaučių randus gali būti sunku gydyti, nes randai dažniausiai būna nuolatiniai. Kai randai yra dideli arba progresuoja, gydytojai gali skirti vaistų, kurie padeda sulėtinti audinių pažeidimą, pagerinti plaučių funkciją ir padėti pacientui jaustis patogiai. Pavyzdžiui, priešuždegiminiai vaistai gali būti naudojami siekiant sumažinti uždegimą, arba imuninę sistemą slopinantys vaistai gali būti naudojami sulėtinti randų susidarymą, susijusį su imuninės sistemos funkcija.
Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti gydymą vietoj vaistų arba kartu su jais, kurie gali padėti sulėtinti plaučių randų progresavimą arba padėti pacientui patirti geresnę gyvenimo kokybę. Tai gali apimti deguonies terapiją, apimančią paciento gydymą deguonimi, arba plaučių reabilitaciją, kuri apima kvėpavimo pratimų, mitybos konsultacijų, fizinio kondicionavimo ir kartais net streso valdymo metodų naudojimą. Kartais padeda ir gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, mesti rūkyti, pakankamai išsimiegoti ir saikingai mankštintis. Tačiau labai sunkiais atvejais vaistai ir terapija gali neveikti, todėl pacientui gali prireikti persodinti plaučius.