Plaučių receptorius yra specializuota plaučių struktūra, dalyvaujanti kontroliuojant kvėpavimą. Plaučių receptorių funkcija skiriasi, nes yra daug skirtingų tipų, tačiau visi jie yra susiję su nervais ir įvairiais būdais keičia kvėpavimą. Plaučių tempimo receptoriai suveikia, kai plaučiai išpūsti per tam tikrą tašką, kai dėl jų sulėtėja kvėpavimas. Dirginantys receptoriai reaguoja į šaltį ir tokias medžiagas kaip dūmai ir dulkės, todėl susiaurėja kvėpavimo takai ir atsiranda kosulys. J receptoriai sukelia paviršutinišką, greitą kvėpavimą, reaguodami į plaučių perkrovą, kurią gali sukelti tokios sąlygos kaip širdies liga.
Manoma, kad plaučių tempimo receptorius yra raumenyse, esančiuose kvėpavimo takų sienelėse arba bronchuose. Šio tipo plaučių receptoriai apibūdinami kaip lėtai prisitaikantys, nes ir toliau reaguoja į nuolatinę stimuliaciją. Jo atsaką sukelia plaučių infliacija ir dėl to pailgėja laikas, praleidžiamas iškvėpti, todėl bendras kvėpavimo greitis sulėtėja.
Šis poveikis žinomas kaip Hering-Breuer pripūtimo refleksas ir pasireiškia tik suaugusiesiems, kai plaučiai yra neįprastai išpūsti, kaip tai atsitinka mankštos metu. Taip pat yra defliacijos refleksas, kai dėl plaučių defliacijos sutrumpėja laikas, praleistas iškvėpiant, todėl padidėja kvėpavimas. Manoma, kad šis refleksas gali būti svarbus padedant kūdikiams kvėpuoti iškart po gimimo.
Manoma, kad dirginančių receptorių vieta yra tarp ląstelių, kurios iškloja plaučių oro maišelius arba alveoles. Šio tipo plaučių receptoriai sukelia pernelyg didelį kvėpavimą, kosulį, kvėpavimo takų susiaurėjimą ir gleivių gamybą. Tokie pokyčiai pastebimi sergant astma, vadinama astma. Dirginantis receptorius yra žinomas kaip greitai prisitaikantis plaučių receptorius, nes jis nereaguoja į nuolatinę stimuliaciją.
Manoma, kad J receptoriai yra alveolių sienelėse, šalia kraujagyslių. Šio tipo kvėpavimo takų receptoriai gavo savo pavadinimą, nes yra šalia smulkių kraujagyslių, vadinamų kapiliarais. Raidė J yra trumpinys, reiškiantis juxtacapillary, o tai lotyniškai reiškia šalia kapiliaro.
Tyrėjai išsiaiškino, kad tokio tipo plaučių receptoriai reaguoja į tam tikras chemines medžiagas ir per didelę plaučių pripūtimą. Manoma, kad gyvenime J receptorius stimuliuoja, kai alveolėse kaupiasi skysčiai arba kai kapiliarai tampa neįprastai pilni kraujo. Širdies nepakankamumas arba kraujo krešulys plaučiuose gali sukelti tokias sąlygas. J receptorių stimuliavimas sukelia greitą kvėpavimą, bronchų susiaurėjimą ir gleivių gamybą.