Žmogaus širdis paprastai plaka maždaug kartą per sekundę, o dažnai ir dar dažniau. Daugumos suaugusiųjų jis sveria maždaug 1 kg, tačiau per kūną per minutę perpumpuoja daugiau nei 45 litrus (5 l) kraujo. Kiekviena žmogaus širdies dalis atlieka svarbią funkciją – nuo bet kurio skilvelio iki plaučių venų. Šios venos yra unikalios tuo, kad jos yra vienintelės venų rūšys, pernešančios kraują, kuriame gausu deguonies, iš plaučių į širdį.
Norint visiškai suprasti keturių plaučių venų funkciją, svarbu atsižvelgti į širdies komponentus ir tai, kaip kraujas teka per plaučių kraujotakos sistemą. Širdį galima priskirti prie raumenų siurblio, kuris turi keturias kameras, sujungtas vožtuvais. Kraujas teka į dešinįjį prieširdį į dešinįjį širdies skilvelį. Tada dešinysis skilvelis per plaučių vožtuvą pumpuoja kraują, kuriame trūksta deguonies, į plaučius. Po to, kai kraujas prateka per plaučius, jis grįžta į kairę širdies pusę, prisotintas deguonimi, per plaučių venas – kiekvienam plaučiui yra po dvi.
Gali atsirasti įvairių sutrikimų, galinčių paveikti šias venas. Pavyzdžiui, plaučių venų stenozė atsiranda, kai viena iš šių venų užsikemša. Užsikimšimą sukelia nestabdomas jungiamojo audinio ląstelių augimas, dėl kurio susidaro nenormalus venų sienelių sustorėjimas ir susiaurėjimas. Stenozė progresuos tol, kol bus visiškai užsikimšusi pažeista vena. Ši būklė gali būti susijusi su įgimta širdies liga arba gali pasireikšti asmenims, kurių širdis normali.
Prieširdžių virpėjimas yra dar vienas širdies sutrikimas, sukeliantis nereguliarų širdies plakimą viršutiniame prieširdyje. Tyrimai parodė, kad dauguma prieširdžių virpėjimo signalų gaunami iš plaučių venų. Laimei, plaučių venų izoliacija arba pabliacija yra procedūra, kurią galima atlikti prieširdžių virpėjimui gydyti. Procedūros metu į prieširdžio kraujagysles įvedamas kateteris. Energija per kateterį tiekiama į vietą, kur jungiasi prieširdis ir plaučių vena, kuri blokuoja nereguliarų ritmą ir apsaugo nuo prieširdžių virpėjimo.
Daugelį širdies problemų gali nustatyti patyręs gydytojas, kol jos tampa mirtinos. Kai kuriais atvejais, jei nustatoma galima problema, gydytojas gali pasiūlyti atlikti papildomus medicininius tyrimus prieš operaciją. Tokiais atvejais gali būti atlikta plaučių venų kompiuterinė tomografija. Atliekant tokią medicininę procedūrą, galima apžiūrėti veną ar bet kurią širdies dalį ir rasti problemą – jei ji yra.