Plazmacitoma yra piktybinis plazmos ląstelių navikas. Plazmacitoma dažniausiai atsiranda, kai vėžys prasideda plazmos ląstelėse arba baltuosiuose kraujo kūneliuose, kurie gamina antikūnus. Piktybinės plazmos ląstelės paprastai nemiršta, kaip turėtų, o kaupiasi ir suformuoja naviką, žinomą kaip plazmocitoma. Šie navikai dažniausiai susidaro kaulų čiulpuose arba minkštuose audiniuose, pavyzdžiui, stemplėje. Kaulo plazmacitoma gali išplisti į kitus kaulus ir tapti daugine mieloma.
Plazmos ląstelės yra gyvybiškai svarbi imuninės sistemos dalis, nes gamina antikūnus, kurie suteikia imunitetą ligoms. Tipiška imuninė sistema turi skirtingo tipo plazmos ląsteles kiekvienam gaminamo antikūno tipui. Sveikos plazmos ląstelės paprastai sensta ir miršta, kad jas pakeistų naujos ląstelės. Kai atsiranda plazmos ląstelių vėžys, naujos ląstelės gali susidaryti per greitai, o senos ląstelės gali gyventi per ilgai. Dėl plazmos ląstelių pertekliaus organizme gali išsivystyti navikas kaulų čiulpuose arba ekstrameduliariniuose audiniuose.
Ekstrameduliniai audiniai yra minkštieji sinusų, gerklės ir stemplės audiniai. Kai plazmacitomos susidaro ekstrameduliniuose audiniuose, jas paprastai galima išgydyti derinant chirurgiją ir spindulinę terapiją arba chemoterapiją. Kaulų plazmacitoma paprastai gydoma spinduline terapija. Šiuos navikus galima diagnozuoti atliekant kraujo tyrimus, šlapimo tyrimą, rentgeno spindulius ir biopsiją.
Prognozė priklauso nuo vėžio stadijos, bendros paciento sveikatos ir amžiaus bei vėžio reakcijos į gydymą. Vėžys yra suskirstytas pagal stadiją, ar jis atsiranda ekstrameduliniuose audiniuose, ar viename kaule. Izoliuota plazmocitoma atsiranda vieno kaulo kaulų čiulpuose, užima ne daugiau kaip penkis procentus to kaulo čiulpų ir nesukelia akivaizdžių vėžio simptomų. Ekstramedulinė plazmocitoma atsiranda minkštuosiuose gerklės, stemplės ar sinusų audiniuose, o ne jokiuose kauluose. Ekstramedulinės plazmocitomos prognozė paprastai yra geresnė nei izoliuotos plazmocitomos.
Kai vėžys išplinta į kelis kaulus, susidaranti būklė paprastai vadinama daugybine mieloma. Daugybinė mieloma gali būti lėtai augantis vėžys, kuris daugelį metų nesukelia jokių simptomų. Daugybinė mieloma gali sutrikdyti kaulų čiulpų gebėjimą gaminti pakankamai kraujo ląstelių. Simptomai gali būti kaulų skausmas, nuovargis, pasikartojanti infekcija ir lengvai lūžtantys kaulai.
Daugybinę mielomą gali būti sunku gydyti. Ankstyvosiose ligos stadijose pacientai dažnai stebimi be gydymo. Gydymas paprastai pradedamas, kai simptomai tampa sunkesni.