Pleuritas, dar vadinamas pleuritu, yra sveikatos būklė, kuriai būdingas pleuros uždegimas. Pleura yra membrana, kuri apima plaučius ir iškloja krūtinės ertmę. Ši būklė dažnai atsiranda kaip kitų medicininių problemų, tokių kaip pneumonija, autoimuninės ligos ir įvairios virusinės bei bakterinės infekcijos, komplikacija.
Kai kurios sąlygos, galinčios sukelti pleuritą, yra gripas ar kitos ūminės virusinės infekcijos. Ją taip pat gali sukelti pneumonija, pažeidžianti pleuros paviršių. Kitos galimos sąlygos yra tuberkuliozė ir autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip reumatoidinis artritas, vilkligė ir autoimuninis hepatitas. Kai kuriems pacientams tai išsivysto dėl plaučių embolijos, kuri yra krešulys vienoje iš plaučių arterijų.
Pleuritas sukelia stiprų skausmą paciento krūtinėje įkvėpus ar iškvepiant. Skausmas taip pat atsiranda kosint, kuris yra dažnas šios būklės simptomas. Kiti dažni pleurito simptomai yra dusulys, karščiavimas ir šaltkrėtis. Jei skystis kaupiasi krūtinės ertmėje, pacientai taip pat gali patirti cianozę, kuri yra mėlyna odos spalva. Juos taip pat gali kamuoti tachipnėja arba greitas kvėpavimas.
Jei gydytojas įtaria, kad pacientui gali būti pleuritas, jis paprastai pradeda diagnostikos procesą, klausydamas paciento kvėpavimo stetoskopu. Norėdami patvirtinti būklę, gydytojas gali paskirti medicininius tyrimus. Kai kurie pleurito diagnozavimo testai apima kraujo tyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą ir toracentezę. Toracentezė yra paprasta procedūra, kurios metu gydytojas paima skystį iš krūtinės ertmės srities. Tada skystis gali būti išbandytas, siekiant nustatyti pagrindinę būklės priežastį.
Pleurito gydymas priklausys nuo konkrečios būklės priežasties. Jei kalta bakterinė infekcija, gydytojas greičiausiai paskirs antibiotikų. Tačiau virusinės infekcijos negali būti gydomos antibiotikais, todėl tokiu atveju virusui gali tekti tiesiog paleisti savo eigą.
Tačiau gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos vaistus simptomams palengvinti. Pacientai gali apsvarstyti galimybę vartoti nesteroidinį vaistą nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofeną. Jei pacientą kamuoja stiprus kosulys ir skausmas, šiems simptomams kontroliuoti gydytojas gali skirti kodeino. Pacientams taip pat gali būti patariama gerti skysčių, pavyzdžiui, vandens ar karštos arbatos. Jie taip pat turėtų vengti sunkių daiktų kėlimo ir daug ilsėtis.
Kai kuriais atvejais pleuritas gali sukelti per didelį skysčių kaupimąsi. Pacientams, sergantiems šia liga, gydytojas greičiausiai rekomenduos likti ligoninėje. Gali prireikti kelių dienų, kol skystis visiškai išbėgs iš krūtinės ertmės. Drenažas atliekamas drenažo vamzdeliu, įkištu į krūtinę.