Pleuros čiaupas – tai procedūra, kurios metu iš tarpo tarp plaučių gleivinės ir krūtinės ląstos paimamas skysčio mėginys. Plaučių pamušalas yra dvigubas membranų sluoksnis, vadinamas pleuros membranomis, kurios supa ir palaiko organus. Pleuros čiaupas atliekamas kaip diagnostikos proceso dalis arba kaip gydymas skysčiui pašalinti iš plaučių. Ši procedūra dar vadinama pleuros skysčio aspiracija, toracenteze arba torakocenteze.
Sveikuose plaučiuose tarp pleuros membranų sluoksnių yra labai mažai skysčio. Skysčių perteklių paprastai sukelia traumos ar tam tikros rūšies ligos, tokios kaip vėžys, infekcija ar širdies nepakankamumas. Tokiais atvejais pleuros čiaupas yra diagnostinė priemonė, kurios metu paimamas skysčio mėginys ir tiriama, ar nėra bakterijų, virusų ar kitų požymių, leidžiančių nustatyti skysčio kaupimosi priežastį.
Ši procedūra taip pat gali būti naudojama tam tikrų ligų simptomams gydyti. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies vėžys, vadinamas pleuros mezoteliomą, sukelia skysčių kaupimąsi tarp pleuros membranų. Šis skysčio kaupimasis, vadinamas pleuros efuzija, sukelia diskomfortą ir apsunkina kvėpavimą. Pleuros čiaupo procedūra naudojama skysčiams pašalinti ir palengvinti paciento kvėpavimą.
Kad pasiruoštų procedūrai, pacientas paprastai atsisėda ant kėdės arba ant lovos krašto. Pacientas turi pasilenkti virš stalo ir atsiremti rankomis, krūtine ir galva ant stalo viršaus. Paciento nugara nuplaunama ir sterilizuojama, kad būtų išvengta infekcijos, o vietinis anestetikas suleidžiamas į vietą, kurioje bus atliekamas čiaupas.
Pleuros skysčio bakstelėjimo metu ilga plona adata per odą įduriama į pleuros tarpą tarp membranų. Į adatą imamas skysčio mėginys. Kai adata yra, labai svarbu, kad pacientas nejudėtų, kosėtų ir giliai nekvėpuotų, kad būtų išvengta staigių judesių, galinčių susižaloti plaučius. Jei tyrimas atliekamas kaip diagnostinio proceso dalis, skysčio mėginys yra tiriamas laboratorijoje dėl piktybinių ląstelių, mikroorganizmų ir baltymų, kurie suteikia diagnostinių užuominų.
Yra keletas pavojų, susijusių su pleuros čiaupo procedūra. Dažniausias pavojus yra kosulys ar alpimas procedūros metu arba po jos. Nedažni pavojai yra plaučių skausmas, plaučių kolapsas ir skysčių kaupimasis plaučiuose. Labai retas pavojus yra gretimų organų, tokių kaip blužnis ar kepenys, pažeidimas ir kraujavimas į krūtinės ertmę. Paprastai asmeniui, kuriam atliekama ši procedūra, iškart po to bus atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant įsitikinti, kad adata nepažeidė plaučių.