Skleidimo delsa – tai laikas, kurio reikia skaitmeniniam signalui nukeliauti nuo įvesties taško iki išvesties taško. Priklausomai nuo to, kaip matuojamas delsimas, rezultatai gali būti pateikiami mikrosekundėmis, nanosekundėmis arba pikosekundėmis. Priklausomai nuo ryšio ilgio ir faktinio sklidimo greičio, delsos dydis skirsis priklausomai nuo programos ar vykdymo. Tiek atminties lustams, tiek mikroprocesoriams taikomas tam tikras sklidimo delsos laipsnis.
Sklidimo delsos idėja aptinkama beveik bet kuriame elektroniniame įrenginyje, kuris naudojamas tam tikro tipo duomenims perduoti. Kompiuteriuose delsos trukmė turi tiesioginės įtakos greičiui, kuriuo sistema gali apdoroti skirtingas komandas. Kalbant apie belaidžio ryšio funkcijas, pvz., balso ryšį, sklidimo delsa turi įtakos interaktyvaus ryšio realiuoju laiku. Naudojant visas programas, tikslas yra kiek įmanoma sumažinti delsos trukmę, nesukeliant pernelyg didelio streso grandinėms ir vykdymui naudojamai įrangai.
Skleidimo delsos lygis turi tiesioginės įtakos duomenų perdavimo ir priėmimo efektyvumui, nes delsos trukmė lemia, kaip greitai gavėjas gali pradėti naudotis duomenimis ir atlikti tolesnius veiksmus. Pavyzdžiui, belaidžio ryšio galimybės XX amžiaus pradžioje ir viduryje dažnai apimdavo nedidelį delsą tarp pradžios ir pabaigos taško. Dėl to gavėjas turėjo palaukti, kol gausis visas siuntėjo pranešimas, tada pradėti atsakymo užduotį. Laikui bėgant belaidis ryšys tapo veiksmingesnis, todėl sklidimo delsa buvo žymiai sumažinta, o galiausiai šiandien galima užtikrinti interaktyvų balso ryšį, kuris yra saugus ir realiuoju laiku, be jokio pastebimo delsimo.
Kartu su balso ryšio naujovėmis, kurios praktiškai pašalina sklidimo delsą, besivystanti kompiuterinė technologija taip pat leido vykdyti komandas ir atlikti užduotis per trumpą laiką, kurio anksčiau prireikė elektroninėms XX amžiaus vidurio smegenims. Ieškodami duomenų bazėse ar net naršydami internete informacijos, asmenys, vykdantys paieškos komandas, dažnai nedelsdami arba visai nedelsdami. Galutinis rezultatas yra tas, kad moksliniai tyrimai, kurie anksčiau užtrukdavo valandas, dabar gali būti suvaldomi per kelias sekundes ar minutes, o tai padėjo daugeliui įmonių efektyviau panaudoti išteklius ir padidinti galimybes gauti pajamų, nereikalaujant papildomų išteklių.