Kas yra plokščia pajamingumo kreivė?

Pajamingumo kreivė reiškia linijinę grafiką, kurioje vaizduojamas ryšys tarp pajamingumo iki išpirkimo ir tos pačios turto klasės ir kokybės obligacijų išpirkimo laiko. Iš kairės į dešinę pajamingumo kreivė parodo trumpiausio iki ilgiausio, paprastai iki 30 metų, obligacijų palūkanas. Plokščia pajamingumo kreivė reiškia, kad trumpalaikių ir ilgalaikių obligacijų palūkanų normos mažai skiriasi.

Pajamingumo kreivės diagrama turi vertikalią ašį, kuri rodo pajamingumą iki išpirkimo procentais, ir horizontalią ašį, kuri rodo laiką iki išpirkimo metais. Laikas iki išpirkimo reiškia laikotarpį, kuris lieka iki obligacijos galiojimo pabaigos ir jos savininkas atgaus obligacijos pagrindinę sumą, ty pinigų sumą, kurią jis iš pradžių investavo į obligaciją. Pajamingumas iki išpirkimo termino reiškia grąžos normą, kurią sukuria obligacija, jei ji laikoma iki išpirkimo datos.

Pajamingumo kreivė rodo skirtumus tarp įvairių pajamingumo, taip pat žinomų kaip pajamingumo skirtumai, kuriuos sukelia skirtumai tarp laiko iki išpirkimo. Įprasta pajamingumo kreivė turi nuolydį aukštyn, o tai reiškia, kad pajamingumas didėja ilgėjant terminams. Apverstos pajamingumo kreivės nuolydis yra žemyn, o tai reiškia, kad ilgalaikių obligacijų pajamingumas yra mažesnis nei trumpalaikių obligacijų. Plokščia pajamingumo kreivė dažnai pasireiškia, kai pajamingumo kreivė pereina iš įprastos formos į apverstą formą.

Pajamingumo kreivė dažnai gali rodyti ekonominius lūkesčius. Didėjantis nuolydis rodo, kad ateityje tikimasi aukštesnių palūkanų normų, o staigus nuolydis dažnai kyla prieš pat ekonomikos pagerėjimą. Nuolydis žemyn rodo mažesnių palūkanų normų lūkesčius ateityje ir dažnai pasireiškia prieš pat nuosmukį. Plokščia pajamingumo kreivė dažniausiai atsiranda ekonominių perėjimų metu ir trunka tik trumpą laiką. Infliacija ir centrinio banko sprendimai turi įtakos būsimoms palūkanų normoms ir pajamingumo kreivės formai, todėl plokščia pajamingumo kreivė taip pat gali reikšti, kad rinka tiki, kad infliacija yra kontroliuojama ir ateityje nelabai keisis.

Kai investuotojas mato plokščią pajamingumo kreivę, jis dažniausiai pasirenka turėti trumpalaikes, o ne ilgalaikes obligacijas. Taip yra todėl, kad ilgalaikių obligacijų laikymas kelia didesnę riziką, kylančią dėl didesnių galimų svyravimų. Didesnis pajamingumas paprastai kompensuoja didesnę riziką. Kai pajamingumas yra vienodas, investuotojas negautų jokios naudos turėdamas rizikingesnes ilgalaikes obligacijas.