Kas yra plokščioji papiloma?

Suragėjusi papiloma yra į karpą panašus darinys, kurį sukelia virusinė odos infekcija. Šis paprastai gerybinis augimas gali būti aptiktas įvairiose kūno vietose, bet dažniausiai atsiranda burnos arba lytinių organų srityse. Suragėjusios papilomos ataugos dažnai atsiranda dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos ir paprastai nėra užkrečiamos. Pavadinimas atsirado dėl neįprastos į kotelį panašios struktūros.

Gleives gaminantis audinys apima plokščiąją papilomą. Masė turi mažas iškyšas su smailiais arba užapvalintais galais ir gali būti rausvos arba baltos spalvos dėl per didelio baltymo, vadinamo keratinu, gamybos. Įprastas dydis yra maždaug 1 colis (apie 2.5 cm) ar mažesnis, todėl pažeidimą gali būti sunku aptikti. Pažeidimai taip pat būna nedideli. Tiesą sakant, nėra neįprasta, kad asmenys praneša tik apie vieną augimą.

Nors plokščioji papiloma teoriškai gali atsirasti bet kurioje odos vietoje, dažniausiai ji randama burnos ir gerklės viduje arba aplink išangę ar lytinius organus. Odos infekcijos paprastai vadinamos karpomis, o lytinių organų infekcijos, paprastai perduodamos lytiniu keliu, yra žinomos kaip genitalijų karpos. Nepriklausomai nuo vietos, išaugos dažnai būna neskausmingos, nors atsiradusios gali išlikti neribotą laiką. Ypač dažnai pasitaiko burnos infekcijos.

Burnos papiloma nuo kitų tipų papilomų skiriasi keliais svarbiais būdais. Nors dauguma šių auglių iš prigimties nėra vėžiniai, burnoje esantis augimas turi šiek tiek didesnę tikimybę, kad jie išsivystys į piktybinę masę. Burnos papilomos taip pat atsiranda dažniau ir dažniau atsinaujina. Dėl to jie gali sukelti kvėpavimo takų pavojų, jei perpildys gerklę.

Virusinės odos epitelio plokščiųjų ląstelių infekcijos yra įprasti plokščiosios papilomos, ypač žmogaus papilomos viruso, kaltininkai. Šie dvigrandžiai DNR virusai yra tokie veiksmingi, nes gali sklandžiai integruotis su paties šeimininko DNR. ŽPV virusų tipai taip pat yra gausūs, jų yra 68. ŽPV-6 ir ŽPV-11 tipai dažniausiai sukelia plokščiosios papilomos išsivystymą. Teigiama yra tai, kad šio tipo papilomos taip pat turi mažą užkrečiamumo tikimybę.

Suragėjusios papilomos gydymas gali būti įvairus – nuo ​​nieko nedarymo iki nedidelės operacijos. Jei tai neįkyrus ir nepiktybinis odos augimas, papiloma gali likti viena daugelį metų be jokių pasekmių. Kita vertus, jei augimas tampa didesnis, neišvaizdus ar kitaip nenormalus, reikėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į gydytoją, kad būtų pašalinta piktybinių navikų galimybė. Gydytojas gali užsisakyti keratinolitinių preparatų, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties, arba skysto azoto gydymą gerybiniais atvejais. Taip pat gali būti rekomenduojamas chirurginis pašalinimas.