Plonasis atidėjimų sudarymas yra būdas paskirstyti centrinį saugyklos rezervą „pagal pareikalavimą“. Tai suteikia tinklo kompiuteriams ir serveriams papildomos saugyklos, jei reikia, ir suteikia tinklui lankstumo. Dėl plono aprūpinimo išvengiama tinklo išteklių švaistymo nuolat stebint ir perskirstant, kuris kompiuteris gauna laisvos vietos saugykloje, todėl lankstesnis požiūris į vietinio ir plataus tinklo saugojimo sprendimus. Neigiama plono aprūpinimo pusė yra ta, kad norint sėkmingai veikti, reikalingas nuolatinis tinklo ryšys; kai kompiuteris yra atjungtas nuo tinklo, jis nebegali gauti prieigos arba koreguoti jam skirtą saugyklos kiekį.
Kai įdiegtas plonas aprūpinimas, kiekvienas kompiuteris gauna reikiamą saugyklos kiekį. Atsižvelgdami į tai iš namų kompiuterio vartotojo perspektyvos, galite įvertinti plono aprūpinimo naudą. Kiekvienas kompiuteris pagrindiniame namų tinkle yra nepriklausomas nuo kitų; vieno kompiuterio turimos saugyklos vietos nėra prieinamos kitiems ir atvirkščiai. Dėl to vieno kompiuterio diske gali būti daug laisvos vietos, o kito tinklo kompiuterio standusis diskas gali būti beveik pilnas.
Plonoje aprūpinimo aplinkoje „papildoma“ mažiau apkrauto kompiuterio saugykla gali būti perkelta į kompiuterį, kuriam reikia šiek tiek daugiau vietos diske. Nuolat iš naujo įvertinant, kuriam tinklo kompiuteriui reikia papildomos saugyklos, plona aprūpinimo sistema gali maksimaliai padidinti turimos vietos standžiajame diske efektyvumą. Tai pagerina tiek tinklo našumą, tiek ekonominį efektyvumą, nes nereikės išleisti papildomų lėšų vietos diske, kol visas tinklas nebus pilnas.
Tačiau plonas aprūpinimas turi tam tikrų minusų. Visų pirma, supraskite, kad keičiama saugyklos vieta fiziškai nėra tinklo kompiuteriuose; vietoj to jis egzistuoja centrinėje tinklo vietoje, visiškai atskirame kompiuteryje. Dėl šios artumo problemos kyla problemų, jei tinklas sugenda. Avarijos metu tinklo kompiuteriai nebeturės prieigos prie jokios papildomos saugyklos vietos, o tuose diskuose išsaugoti failai bus uždrausti, kol tinklas vėl prisijungs.
Antra, tinkle, kuriame naudojama aprūpinimo technika, bus didesnės skaičiavimo sąnaudos, palyginti su tinklu su fiksuotais saugojimo būdais. Vienas ar keli kompiuteriai turi prisiimti atsakomybę stebėti saugyklą ir nuspręsti, kur paskirstyti turimus saugyklos blokus. Dėl to sistemos centriniai procesoriai patiria papildomą įtampą, o tai gali sukelti sistemos vėlavimą ypač didelio tinklo aktyvumo laikotarpiais.