Terminas plutonomija reiškia ekonomiką, kurioje turto balansas yra labai netolygus. Plutonomijoje nedidelė dalis gyventojų kontroliuoja didžiąją dalį turto. Ši turtinga grupė turi didžiausias pajamas ir kontroliuoja didžiąją dalį išlaidų bei ekonomikos augimo. Šis reiškinys dažniausiai atsiranda dėl spartaus ekonomikos augimo, kurį skatina technologijų pažanga, kai keli išrinktieji uždirba milžiniškas pinigų sumas. Kai kas mano, kad tai prisideda prie viduriniosios klasės praradimo, kad yra turtingieji ir visi kiti.
Žodį plutonomija sukūrė „Citigroup“ finansų analitikas Ajay Kapur, norėdamas apibūdinti šalis, kuriose turto pasiskirstymas nevienodas ir didžiulės nacionalinės pajamos. Jungtinės Valstijos buvo įvardytos kaip viena iš šių šalių. Šis terminas iš tikrųjų sujungia žodžius ekonomika ir plutokratija, o plutokratija reiškia turtingųjų valdymą, kad būtų sukurtas žodis, reiškiantis turtingųjų vykdomą ekonomikos kontrolę.
Apskaičiuota, kad Jungtinėse Valstijose 10 procentų turtingiausių Amerikos namų ūkių valdo daugiau turto, įskaitant pinigus ir kitą turtą, nei likę 90 procentų. Tai vienas iš dalykų, dėl kurių Jungtinės Valstijos yra plutonomijos pavyzdys. Labai netolygus turto pasiskirstymas reiškia, kad šis mažas itin turtingų žmonių procentas daro daug didesnį poveikį ekonomikai nei kiti gyventojai kartu paėmus.
Remiantis kai kuriomis teorijomis, plutonomija įvyksta, kai santykinai nedidelis skaičius žmonių uždirba didžiules pinigų sumas, dažnai ekonominio pakilimo metu. Viena iš šių milžiniškų pajamų priežasčių būtų technologijų pažanga. Kai nauja technologija tampa pagrindinės kultūros dalimi, ji sukuria gerovę santykinai nedaugeliui žmonių, kurie valdo naująją technologiją. To pavyzdys būtų interneto naudojimo plitimas, generuojantis dideles sumas interneto paslaugų teikėjams ir pagrindinių interneto svetainių savininkams, ypač dabar, kai dauguma namų ūkių turi interneto ryšį.
Kitas plutonomijos aspektas teigia, kad toks netolygus turto pasiskirstymas sukuria tik dvi ekonomines klases – turtinguosius ir visus kitus, arba neturtinguosius. Taip yra todėl, kad tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra toks didelis atotrūkis, kad vidurio yra labai mažai. Turtingieji valdo ekonomiką ne tik kurdami turtą, bet ir išleisdami daug daugiau nei neturtingieji, kai kuriais skaičiavimais, beveik 70 procentų visų išlaidų. Jie taip pat dar labiau veikia ekonomiką, paveikdami valstybės skolą; jie išleidžia daug didesnį procentą savo pajamų, skolindamiesi daugiau ir taupydami mažiau nei neturtingieji.