Diskas plyšta, dar vadinamas disko išvarža arba paslydimu, kai vienas iš tarp stuburo slankstelių sėdinčių diskų išsipūtęs arba įtrūkęs. Šiuos diskus sudaro į apvalkalą panaši kapsulė, apimanti į želė panašią medžiagą, žinomą kaip branduolys. Jie amortizuoja ir sugeria stuburą patiriamą smūgį ir yra labiau linkę į ligas ir sužalojimus su amžiumi. Diskų išvarža gali atsirasti bet kurioje stuburo vietoje, tačiau dažniausiai jie randami juosmeninėje arba apatinėje nugaros dalyje.
Diskas plyšta dažniausiai vyresniems nei trisdešimties metų žmonėms, nes po to stuburo diskai pradeda netekti skysčio dėl natūralaus senėjimo proceso. Dėl to jie yra labiau linkę sužeisti. Traumą gali sukelti staigus, ūmus nugaros įtempimas, stiprus sukimosi judesys arba nuoseklūs judesiai ir kėlimas, dėl kurio nuolat apkraunama apatinė nugaros dalis. Dėl to profesionalūs vairuotojai ir rankų darbo darbuotojai yra ypač linkę į disko išvaržą.
Gydytojas paprastai diagnozuos plyšusį diską, užduodamas klausimus apie paciento ligos istoriją ir simptomus bei atlikdamas fizinį egzaminą. Kartais gydytojas gali atlikti magnetinio atsako tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT), kad nustatytų tikslią plyšusio disko vietą ir sunkumą bei pašalintų kitus negalavimus. Jei yra įtarimų dėl kitos būklės, pavyzdžiui, naviko, gydytojai taip pat gali atlikti rentgeno spindulius, kraujo tyrimus ir kitus tyrimus, kad ištirtų šią galimybę. Diskų išvaržos dažniausiai užgyja savaime ir tik retais sunkiais atvejais prireikia operacijos. Gydytojai paprastai skiria vaistus skausmui ir patinimui mažinti, lengvą veiklą, kad sukurtų raumenis, kurie palaiko nugarą ir padeda išvengti tolesnių sužalojimų.
Priklausomai nuo vietos, disko plyšimo simptomai gali svyruoti nuo stipraus skausmo iki visai neskausmingo. Jei disko išvarža nespaudžia nervo, tai gali nesukelti skausmo, tačiau jei diskas daro spaudimą nervui, tai gali sukelti tirpimą ar skausmą. Jei paslydęs diskas yra kakle, gali būti jaučiamas pečių, krūtinės ar rankų skausmas ar tirpimas. Apatinėje nugaros dalyje jis gali sukelti skausmą, tirpimą ir (arba) dilgčiojimą nuo sėdmenų, kojos žemyn, kulkšnies ir pėdos. Tokiu atveju taip pat gali būti jaučiamas nugaros skausmas, nors ir ne toks stiprus kaip kojos.
Sunkiu atveju, vadinamu cauda equina sindromu, gali skaudėti raumenis ir sutrikti žarnyno kontrolė. Cauda equina sindromas atsiranda, kai yra sutrikusi arba išjungta uodegos uodegėlė, nervų masė, esanti žemiau nugaros smegenų. Tai gali turėti kelios priežastys, viena iš kurių yra spaudimas dėl plyšusio disko juosmeninėje stuburo dalyje. Arklio uodegos sindromas pasireiškia tik nuo vieno iki penkiolikos procentų pacientų su disko išvarža ir paprastai reikalauja chirurginės dekompresijos. Jei sindromas prasideda labai staigiai ir ūmiai, tai laikoma neatidėliotina medicinos pagalba ir gydytojai dažnai per keturiasdešimt aštuonias valandas atlieka chirurginę dekompresiją, kad išvengtų nuolatinės neurologinės žalos.