Kas yra plyšimo diskas?

Plyšęs diskas, taip pat kartais žinomas kaip „plyštantis diskas“ arba „disko diafragma“, yra mechaninis komponentas, kuris paprastai įrengiamas kaip saugos įtaisas, siekiant išvengti žalos ir sužalojimų, atsirandančių dėl slėgio problemų mašinoje ar kitame įrenginyje. Iš esmės tai metalinis arba sintetinis žiedas, įtaisytas vidinėse kamerose, pavyzdžiui, vožtuvo ar slėgio vamzdžio. Jei ir kai slėgis tampa didesnis nei prietaisas gali atlaikyti, diskas sprogsta arba plyšta, veiksmingai sustabdydamas mechaninį aktyvumą. Beveik visais atvejais diskas naudojamas tik vieną kartą; kai jis plyšo, jo negalima užsandarinti. Jo pakeitimas gali užtrukti, bet paprastai sutaupoma daug pinigų ir pastangų, palyginti su žala, kuri dažnai nutinka, kai vidinis slėgis tampa nebevaldomas. Daugelyje skirtingų prietaisų naudojamas toks mechanizmas, nors jis dažniausiai naudojamas aviacijos ir aviacijos, vaistų gamybos ir perdirbto maisto gamyboje bei medicinos prietaisuose.

Dažniausios programos
Tokie prietaisai yra labai paplitę įvairiose pramoninėse mašinose, dažniausiai tais atvejais, kai reikia reguliuoti priverstinį slėgį tam tikroje kameroje arba vožtuve. Pavyzdžiui, aviacijos erdvėje tai atsitinka kuro kamerose ir kabinų slėgio sistemose, skirtose orlaiviams ir laivams, skriejantiems aukštai į atmosferą ar už jos ribų. Jie taip pat dažnai naudojami katiluose ir garo slėgio rezervuaruose, kurie abu yra įprasti maisto ir vaistų gamyboje. Tam tikri medicinos prietaisai, ypač tie, kuriuose veikia hidraulika, taip pat gali juos naudoti.

Nors dauguma šių kategorijų mašinų ir prietaisų yra gana dideli, diskai dažniausiai būna mažesnėje pusėje. Paprastai jie gaminami specialiai prietaisui, kuriame jie yra sumontuoti, bet paprastai yra įdedami į vidines vožtuvų dalis ir kitus paskirstymo taškus.

Forma ir charakteristikos
Daugumos diskų slėginė pusė yra įgaubta ir panaši į dubenį. Didėjant slėgiui, diskas patiria įtempimo jėgas, nes medžiaga tempiasi arba išsiskleidžia į išorę. Originalų plyšimo diską 1931 m. sukūrė BS&B Safety Systems, o nuo 1934 m. jis buvo patobulintas ir šiek tiek pakeistas į vadinamąjį „B tipo diską“. Nuo to laiko B tipo diskas buvo naudojamas šimtuose tūkstančių programų, ir yra daugelio šiuolaikinių modelių prototipas.

Pagrindiniai projektavimo kriterijai ir gamyba
Svarbiausi projektavimo kriterijai dažniausiai yra tai, kad diskas sugenda esant nurodytam slėgiui gamintojo nurodytame diapazone. Slėgio ribų skirtumai pasiekiami kintant medžiagos savybėms, disko formai ir dydžiui bei tvirtinimo sistemai. Papildomi projektavimo kriterijai gali apimti disko neskaldymą, naudojimą steriliomis sąlygomis arba biologines sulaikymo sistemas, kurios leidžia išvengti slėgio, bet ne bet kokių biologinių ar kitų medžiagų.

Diskams, skirtiems aptarnauti branduolinėje aplinkoje, pavyzdžiui, branduoliniame povandeniniame laive ar elektrinėje, dažniausiai taikomi labai griežti projektavimo reikalavimai. Medžiagos savybės, ypač trapumas arba lengvas lūžimas, gali pasikeisti, jei diskas bus veikiamas spinduliuotės. Todėl šių kategorijų prietaisai turėtų būti reguliariai tikrinami ir tikrinami, siekiant užtikrinti jų vientisumą.
Daugeliu atvejų tokie slėgio mažinimo saugos įtaisai yra gaminami kaip sistema. Turi būti naudojami tinkami laikikliai, taip pat tinkamos dalys. Nors netinkami komponentai gali fiziškai tikti, leistinos nuokrypos, projektinė deformacija ar kiti parametrai gali pakankamai skirtis ir sukelti bereikalingai žemo slėgio gedimus arba leisti išlikti perteklinio slėgio sąlygoms.

Nesėkmės pasekmės
Paprastai, kai diskas sugenda, jo negalima nustatyti iš naujo ir jį reikia pakeisti. Šis projektavimo reikalavimas grindžiamas motyvu, kad norint užtikrinti saugų darbą, reikia rasti viršslėgio būklės priežastį. Prieš pakartotinį naudojimą taip pat reikia patikrinti susijusią įrangą ir aplinkinę įrangą bei konstrukcijas.
Specializuotas naudojimas
Specializuotas naudojimas apima tas, kurios skirtos tranzitu vežamoms cisternoms, pvz., traukiniu ar sunkvežimiu. Skysčiui judėti indo viduje reikia, kad plyšimo diskas nereaguotų su jokiu skystyje esančiu komponentu. Pavojingoms medžiagoms gali prireikti antrojo plyšimo disko, kuris, esant didesniam slėgiui, nesugeba sulaikyti medžiagą, nepaisant per didelio slėgio.