Mūrinis židinio korpusas gali suteikti linksmumo, klasikinio įvaizdžio bet kuriam židiniui. Mūrinis židinys, akcentuotas žalvario ar ketaus ugnies saugikliais arba pagal užsakymą pagaminta mantija, gali padėti sukurti jaukią, tradicinę šilumą. Kaip ir bet kuri statybinė medžiaga, čia yra keletas privalumų ir trūkumų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti prieš įrengiant, atnaujinant ar nuimant mūrinį židinio apvadą.
Plyta turi keletą privalumų kaip židinio aplinka. Palyginti su akmeniu, plyta yra lengva ir lengvai klojama, nereikalaujanti nei sunkių kėlimo, nei sudėtingų projektų. Įvairios plytų spalvos padeda plytų židinio aplinkai suteikti tekstūros, matmenų išvaizdą, neleidžiančią vietai atrodyti švelniai ar paprastai. Plytos dažnai yra pigesnės nei kitos medžiagos, tokios kaip plytelės ar akmuo, ir jas labai lengva valyti.
Mūrinis židinio korpusas taip pat turi pranašumą, nes yra natūraliai atsparus ugniai. Tai gali būti svarbu tiek gyventojų saugumui, tiek siekiant užkirsti kelią galimiems statybos taisyklių pažeidimams. Nors prie bet kurio liepsnos šaltinio visada reikia būti atsargiems, plytų naudojimas gali sumažinti atsitiktinio gaisro riziką. Bet kokios medžiagos, naudojamos mūriniam židinio apvadui įrėminti arba akcentuoti, pavyzdžiui, medinis pamušalas ar dirbtinė apdaila, turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus, kad būtų dar labiau sumažinta atsitiktinio gaisro rizika.
Yra daug dizaino stilių, į kuriuos galima lengvai įtraukti plytų židinio aplinką. Prie mūrinių židinių puikiai dera tradicinė kaimiška prancūziška ar skurdus prašmatnus estetika, kaip ir klasikiniai medžioklės namelių dekoro stiliai. Dažyti arba vienodos spalvos plytų židiniai dažnai yra XX amžiaus vidurio architektūrinio dizaino bruožas ir gali puikiai derėti su retro ar modifikuoto dizaino stiliumi.
Vienas iš pagrindinių mūrinio židinio apvalkalo trūkumų yra tai, kad plyta labai sensta. Nors jį reikia valyti minimaliai, ryškūs bordo ir rūdžių atspalviai greičiausiai išnyks į įvairius rausvus atspalvius, kurie gali atrodyti nepatrauklūs. Be to, senstant jungiamasis skiedinys gali pageltonuoti. Mūrinių židinių išvaizdą kartais galima atkurti nuimant plytas ir retkarčiais vėl užsandarinant. Taip pat galima nudažyti plytas, kad apdaila būtų vienoda, arba padengti dirbtinio akmens ar plytelių sluoksniu, kad vaizdas būtų visiškai naujas.
Ekspertai paprastai rekomenduoja samdyti profesionalų rangovą, kuris sumontuotų arba restauruotų mūrinę židinio apvadą. Nors plytas nesunku kloti, jas reikia tinkamai iškloti skiediniu ir sluoksniuoti siekiant maksimalaus stabilumo. Profesionali pagalba ypač rekomenduojama vietovėse, kuriose gali kilti žemės drebėjimų, nes netinkamai pritvirtintos plytos gali kelti mirtiną pavojų seisminio įvykio metu.