Paprasčiau tariant, pogromas yra tam tikros žmonių grupės masinis smurtas arba masinis nužudymas. Istoriškai šis terminas – rusiškai „nugriauti smurtu arba riaušes“ – buvo konkrečiau taikomas masinėms žydų žudynėms, galbūt dėl to, kad prieš juos buvo vykdomi pogromai. Tačiau pogromas peržengia tik žudymą; pogromas labai panašus į riaušes, kuriomis siekiama ne tik žudyti, bet ir sunaikinti namus, verslą ir kitas kasdienio gyvenimo bei kultūros formas.
Per visą istoriją žydai patyrė pogromus nuo įvairių grupių visoje Europoje. Jie prasidėjo Rytų Europoje ir išplito į vakarus, o Rusija ir Ukraina buvo ypač koncentruoto smurto vietos. Pogromo metu buvo nusitaikyta į tam tikrą sektą ar grupę ir ji buvo žiauriai užpulta. Verslas buvo apiplėštas ir apiplėštas, namai buvo sugriauti, ištisi kaimai buvo sudeginti ir dažniausiai žmonės mirdavo nuo savo agresorių rankų. Žydų atveju šie pogromai tęsėsi dešimtmečius po pirmojo pogromo, apie kurį buvo pranešta Rusijoje 1880-aisiais, taip įamžindami antisemitizmą ir galiausiai pasibaigę holokaustu.
Nacistinėje Vokietijoje pogromų veikla išliko valdant Hitleriui, nors pats Hitleris atgrasė nuo tokio netvarkingo smurto. Tačiau nacių kariuomenė ir vokiečių policija dažnai leisdavo tokias riaušes, kartais net skatindamos jas. Bene garsiausias ir niokojantis pogromas „Kristalnachtas“ įvyko 1938 m., jo metu buvo sunaikinta maždaug 2000 sinagogų ir nužudyta beveik šimtas žydų. Tūkstančiai žydų verslų buvo sugriauti, o agresija prieš žydus buvo pašėlusi, atvėrusi kelią Hitlerio žydų išnaikinimo planams.
Tačiau šiuo laikotarpiu vokiečiai nebuvo vieninteliai agresoriai prieš žydus. Lenkijos piliečiai viso karo metu organizavo pogromą po pogromo, net ir pasibaigus karui, todėl žydai tikėjo, kad jie daugiau niekada nebus laukiami Lenkijoje. Dėl Lenkijos pogromų, taip pat ankstesnių pogromų įvykių Rusijoje, kitos šalys, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, patyrė didžiulį žydų, bėgančių nuo smurto, antplūdį.
Pogromai kitose pasaulio vietose įvyko kitoms grupėms: sikai Indijoje išgyveno pogromą devintojo dešimtmečio pradžioje, o musulmonai Indijoje buvo nukreipti maždaug po dvidešimties metų. Stambule šeštajame dešimtmetyje turkai taikėsi graikai. 1980 m. Kosove ne albanai buvo priversti palikti savo namus ir matė, kaip sunaikintas jų turtas ir verslas. NATO pajėgos dalyvavo, bet nesikišo.