Poliarinis kūnas, kartais vadinamas poliarine ląstele, yra žinduolių ir augalų kiaušialąstėje randama ląstelė. Tai yra natūralaus ląstelių dalijimosi proceso oogenezės ir mejozės metu šalutinis produktas. Oogenezė – tai procesas, kurio metu susidaro kiaušialąstės, o mejozė – tai ląstelių dalijimasis ovuliacijos metu, kai kiaušialąstė patenka į kiaušintakius, ir papildomas dalijimasis iškart po apvaisinimo. Žinduolių tai nėra funkcionali reprodukcinė ląstelė, o po tam tikro laiko suyra, tačiau augaluose poliarinis kūnas atlieka atskirą funkciją, vystantis susidariusiems palikuonims.
Mejozės metu lytinėse ląstelėse esančių chromosomų skaičius padalijamas per pusę, kad susidarytų reprodukcinės ląstelės arba gametos. Kai moters reprodukcinė ląstelė arba kiaušialąstė susijungia su vyriška reprodukcine ląstele arba sperma, atgaunamas tinkamas visas chromosomų skaičius. Poliarinis kūnas yra kita besivystančios moters ląstelės pusė, kurioje taip pat yra pusė reikiamo chromosomų skaičiaus. Tačiau joje nėra pakankamai citoplazmos, kad veiktų kaip visavertė reprodukcinė ląstelė, nes mejozės metu citoplazma pasiskirsto į kiaušialąstę vykstant procesui, vadinamam citokineze. Mitozėje, proceso, kurio metu susidaro dvi atskiros kūno ląstelės su pilnu chromosomų komplektu, citokinezė padalija citoplazmą tolygiai.
Augaluose apvaisinimo procesas apima ir kiaušialąstę, ir poliarinius kūnus. Kai kiaušialąstę apvaisina augalo vyriškoji lytinė ląstelė, poliariniai kūnai taip pat apvaisinami antra vyriška ląstele. Tada jie išsivysto ne į augalą, o į endospermą – ląstelių struktūrą, kuri gamina maistines medžiagas augančioms augalų ląstelėms. Endospermas ne tik padeda maitinti augantį augalą, bet ir daro sėklas bei grūdus labai maistingus kitiems gyvūnams, įskaitant žmones.
Buvo iškelta teorija, kad kažkas panašaus gali nutikti žinduoliams, jei du spermatozoidai apvaisintų ir kiaušinėlį, ir poliarinį kūną. Šis teorinis įvykis vadinamas polinių kūnų susigiminiavimu. Kai kurie mokslininkai mano, kad šiuo procesu galima sukurti gyvybingus dvynius, tačiau kiti mano, kad poliarinis kūnas, neturintis pakankamai citoplazmos, negalėtų tinkamai vystytis. Jei dvyniai būtų įmanoma, susilaukę palikuonys nebūtų identiški dvyniai, nes jie dalytųsi motinos genais, bet teoriškai perneštų genetinę medžiagą iš dviejų skirtingų spermatozoidų.