Poliptotonas yra sintaksės įvykis, kai kalbėtojas ar rašytojas naudoja tą patį kalbos žodį įvairiomis formomis toje pačioje frazėje ar sakinyje. Tokia kalbinė priemonė suteikia įdomų skirtingų to paties žodžio formų kontrastą. Jis gali būti naudojamas pedagogine prasme, poetiniam poveikiui ar kitais įvairiais būdais.
Vienas iš poliptotono panaudojimo būdų yra veiksmažodžių deklamavimas įvairiomis jų konjugacijomis. Daugelis žmonių žino, kaip mokiniai deklamuoja veiksmažodžių formas. Tai atvejis, kai ši kalbinė priemonė naudojama mokymo tikslais.
Be to, kad poliptotonas vartojamas priešingose veiksmažodžių ar žodžių formose mokymui, kalbėtojai taip pat dažnai naudoja dramatišką ar poetinį poveikį. Tokios sintaksės pavyzdžių yra daug. Įžymūs dramaturgai jį panaudojo kaip kontrastą dramų ir eilėraščių eilutėse, kurios vis dar populiarios ir šiandien.
Daugelis politinių lyderių taip pat naudojo poliptotoną kalbose. Naudojant tokią sintaksę dažnai pabrėžiamas konkretus žodis, į kurį kalbėtojas nori atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, istorinis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy savo inauguracinėje kalboje 1961 m. įtraukė eilutę, kuri skamba taip: „Ne kaip kvietimas į mūšį, nors mes esame sumušti…“ – čia du žodžiai „mūšis“ ir „sumuštas“ reiškia dvi pagrindinio žodžio „mūšis“ formas, kurios padeda Kennedy pabrėžti konflikto, didelio konflikto, itin aktualaus esamai situacijai, idėją.
Panašus prietaisas, susijęs su poliptotonu, yra kitas kalbinis prietaisas, vadinamas antanaklazija, kai identiški žodžiai pakartotinai naudojami kelis kartus, bet turi skirtingas reikšmes tame pačiame sakinyje ar frazėje. Čia aktualus dar vienas JAV prezidento inauguracijos kalbos pavyzdys. Franklinas D. Rooseveltas savo inauguracinėje kalboje 1933 m. susidūrė su ekonominiu spaudimu Amerikoje ir augančiais Antrojo pasaulinio karo karo veiksmais, sakydamas: „Vienintelis dalykas, kurio turime bijoti, yra pati baimė“. Pirmasis žodžio „baimė“ pavartojimas yra veiksmažodis, nurodantis daugybę baisių amerikiečių, tačiau antrasis žodžio „baimė“ pavartojimas yra daiktavardis, reiškiantis, kad to meto baimės kilo savaime ir jas buvo galima nugalėti. pasitikėjimas savimi ir agresyvūs veiksmai.
Aukščiau pateiktas sakinys veiksmingai atspindi antanaklazės idėją, kai tas pats žodis kartojasi su skirtingomis reikšmėmis. Nors kai kurie gali ginčytis, kad du žodžio „baimė“ vartosenos reiškia skirtingas formas, vadindami teiginį poliptotono pavyzdžiu, pagal techninį antanaklazės apibrėžimą ši frazė tiksliausiai tinka šiai kategorijai. Taip yra todėl, kad abu vartojami žodžiai yra vienodi tiek rašybos, tiek tarimo prasme.