Politinė ekonomija yra laisvai apibrėžiama kaip ekonominių sąlygų ir žmonių bei vyriausybės tarpusavio ryšys konkrečioje šalyje ar visame pasaulyje. Šis terminas sulaukė palankumo prieš XX a., kai iškilo ekonomistai, tokie kaip Adamas Smithas, ir filosofai, tokie kaip Karlas Marksas, kurie bandė paaiškinti, kaip žmogaus elgesys formuoja ekonomines sąlygas. XX amžiuje politinė ekonomija dažniau vadino ekonominių rinkų ir veiksmų ar stimulų, skatinančių jas reaguoti, tyrimą. Nors terminas sklandus, politinė ekonomija visais atvejais bando paaiškinti ekonomines sąlygas, kad jas būtų galima numatyti ateityje.
Ankstyviausiu įsikūnijimu politinės ekonomijos studijos apsiribojo santykiniu pinigų ir fizinių gėrybių vaidmeniu ekonomikoje. Terminas buvo apkarpytas XVII amžiuje ir nuo tada buvo suktas bei lenkiamas, kad atitiktų tuo metu vyravusias ekonomines situacijas. Ekonominėms sistemoms tobulėjant, žmonės vis dažniau bandė suprasti, kaip šios sistemos paveikė žmones visuomenėje ir atvirkščiai.
Šiam tyrimui vadovavo ekonomistai, tokie kaip Adamas Smithas, vienas pirmųjų žmonių, tyrinėjusių rinkos sistemą pagal tokias teorijas kaip pasiūla ir paklausa. Smitho studijos paskatino jį manyti, kad kapitalizmas yra pažangiausias žmonijos laimėjimas ir kad rinkos sistema savaime išsitaisys, kad atstovautų visuomenės poreikiams. Kiti, kurie jį sekė, tvirtino, kad tam tikrais atvejais rinką reikia stimuliuoti iš valdžios, nesvarbu, ar tai būtų mokesčiai, ar verslo paskatos, kad būtų patenkinti žmonių poreikiai.
Karlas Marksas padarė revoliuciją politinės ekonomijos teorijoje, kritikuodamas klasių sistemą. Tyrinėdamas XIX amžiuje Europoje klestinčią pramonės revoliuciją, jis iškėlė teoriją, kad nors eilinis darbininkas valdo gamybos priemones, iš tikrųjų daugiausia pelno gavo verslo savininkai, o darbininkai liko santykiniame skurde. Remdamiesi Markso darbais, daugelis darbininkų pakilo protestuoti prieš šias sąlygas.
Tokios teorijos, nors ir šiandien vis dar plačiai tiriamos ir taikomos, paprastai atsilieka nuo šiuolaikinės diskusijos apie politinę ekonomiją. Dabar šis terminas konkrečiau taikomas valdžios vaidmeniui nustatant konkrečios šalies ekonomines sąlygas. Tai taip pat nurodo, kaip ekonominės sąlygos vaidina svarbų vaidmenį politinėje arenoje, kalbant apie rinkimus ar režimo pokyčius. Iš esmės ši sąvoka paprastai tiriama kaip šiuolaikinio politikos mokslo atšaka.