Politinis klimatas yra terminas, apibūdinantis emocinę aplinką, kurią sukelia visuomenės jausmai įvairiais politiniais klausimais. Paprastai tai matuoja ir analizuoja viešosios nuomonės apklausų vykdytojai, kurie užduoda tam tikrus klausimus, kad suprastų žmonių požiūrį ir kiek aistros žmonės jaučia įvairiomis temomis. Politinis klimatas gali turėti didelės įtakos kampanijų dėl viešųjų pareigų rezultatams, o kartais politinė strategija yra tiesiogiai pritaikyta tam tikrai politinei aplinkai, siekiant išnaudoti visuomenės nuotaikas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Šis terminas taip pat dažnai vartojamas kalbant apie išrinktų atstovų elgesį ir tai, kaip jie elgiasi vienas su kitu, nors tai taip pat gali būti vertinama kaip visuomenės nuotaikų atspindys tam tikrose elektorato dalyse, nes daugelio atstovų elgesys gali būti tiesiogiai susijęs su už juos balsavusiųjų jausmus.
Apklausų vykdytojai, analizuodami politinį klimatą, atsižvelgia į daugybę skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, jie gali paklausti žmonių, ar jie mano, kad jų padėtis pagerėjo arba pablogėjo po paskutinių svarbių rinkimų, ir gali paklausti žmonių, ar jie pasitiki savo ateitimi. Be šių bendrų klausimų apie nuotaiką, taip pat paprastai rengiamos apklausos, kuriose vertinamas visuomenės pritarimas įvairioms partijoms, kandidatams ir politiniams požiūriams. Žvelgiant į visus šiuos dalykus dabartinių įvykių kontekste, apklausų vykdytojai gali susidaryti bendrą vaizdą apie rinkėjų nuotaikas, o šios nuotaikos dažnai turi tiesioginės įtakos politikų elgesiui. Pavyzdžiui, jei politinė aplinka visuomenėje itin nepastovi, politikai gali būti mažiau linkę eiti į kompromisus vieni su kitais, o tai lemia labai ginčytiną valdymo aplinką.
Politinis klimatas šalyje gali pasikeisti dėl įvairių priežasčių – kartais nuotaikos ilgą laiką išlieka stabilios, kol staiga tampa labai nepastovios. Daugeliu atvejų visuomenės nuotaikų pokyčiai gali būti tiesiogiai susiję su praktiniais klausimais. Pavyzdžiui, jei ekonomika tampa sudėtinga ir situacija nėra pakankamai greitai išspręsta, visuomenė gali nusivilti dėl tobulėjimo stokos, o tai lems piktą politinę aplinką. Kitame spektro gale ilgos klestėjimo atkarpos gali paskatinti bendrą visuomenės ramybę, o kartais tokiose situacijose tik žmonės, turintys stiprių aktyvistų pažiūrų, demonstruoja daug aistros įvairiais klausimais.
Daugeliu atvejų politinis klimatas gali būti pagrindinis veiksnys, lemiantis rinkimų rezultatus. Jei didelė visuomenės dalis jaučiasi labai aistringa tam tikram klausimui, šiam požiūriui pritariantys politikai gali sulaukti geresnio rinkėjų aktyvumo, net jei jų bendras požiūris nebūtinai yra itin populiarus. Be to, politikai, besilaikantys aistringesnių visuomenės pažiūrų, gali būti labai greitai nušalinti ir pašalinti iš pareigų. Daugeliu atvejų politikai, kurdami kampanijos strategiją, gali labai atidžiai išanalizuoti politines nuotaikas, kad sukurtų planą, kuriame būtų akcentuojami teisingi klausimai, iškeliant juos į tvirtą poziciją visuomenės nuotaikų atžvilgiu.