Politinis korektiškumas yra judėjimo ar praktikos rūšis, kuria siekiama pakeisti kalbą, politiką ir elgesį taip, kad būtų išvengta tam tikrų žmonių grupių įžeidimų, diskriminacijos ir degradavimo. Šios grupės apima lytį, amžių ir rases, turinčius psichinės ir fizinės sveikatos problemų, taip pat turinčius skirtingus religinius įsitikinimus ir seksualinę orientaciją. Kartais žmonės politiškai korektišką politiką laiko būtinomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, kai užkertamas kelias neapykantos kurstymui. Kitais atvejais žmonės mano, kad politiškai korektiški metodai yra valdingi ir neproduktyvūs.
Idealiu atveju politinis korektiškumas apsaugo tam tikras asmenų grupes ar demografinius rodiklius nuo įžeidimo, įžeidimo ar pažeminimo. Paprastai šią apsaugą užtikrina kalbos, elgesio ir politikos pakeitimai, kurie kažkada buvo priimtini. Tokios grupės apima asmenis, turinčius sveikatos problemų, tokių kaip psichikos liga ar fizinė negalia. Be to, politinis korektiškumas yra skirtas apsaugoti asmenį nuo tokio įžeidimo ar pažeminimo dėl jo amžiaus, lyties ir rasės. Taip pat įprasta naudoti politiškai korektišką kalbą ar politiką, kad būtų užkirstas kelias įžeisti ar įžeidinėti žmones dėl jų seksualinės orientacijos, religijos ir netgi užimtumo.
Taigi žodžiai ir frazės, kurie laikomi politiškai korektiškais, patenka į tam tikras kategorijas, nors daugelis yra pasenusių ir, atrodytų, įžeidžiančių terminų pakaitalai. Pavyzdžiui, kai kurie politinio korektiškumo principai yra skirti sveikatos ir medicinos terminams, pakeičiant tokius žodžius ir frazes kaip „atsilikęs“ į „su proto negalia“, „neįgalus“ arba „neįgalus“. Daugelis asmenų ir net gamintojų dabar „eglutes“ ir „kalėdinius atvirukus“ vadina „švenčių eglutėmis“ ir „švenčių atvirukais“, kad neįžeistų ir neišskirtų žmonių, turinčių religinius įsitikinimus, kurie neapima Jėzaus Kristaus ar Kalėdų.
Kiti politinio korektiškumo būdai naudojami įgyvendinant darbo jėgos kalbą ir politiką, kurios tikslas – užkirsti kelią diskriminacijai ar nusikaltimams dėl gimimo veiksnių, tokių kaip lytis, amžius ir rasė. Pavyzdžiui, „stiuardesė“ dabar yra „skrydžio palydovė“, o „gaisrininkas“ dabar yra „ugniagesė“. Rasės žymimos skirtingai, o „juodieji“ ir „baltieji“ dabar yra „afroamerikiečiai“ ir „kaukaziečiai“. Didelė politinio korektiškumo ideologijos dalis yra skirta apsaugoti žmones nuo tam tikros kalbos, kuri yra ne tik įžeidžianti, bet ir gali sukelti neapykantą bei smurtą tam tikros žmonių grupės atžvilgiu. Tokia kalba dažnai vadinama neapykanta kurstančia kalba ir apima pasenusius žodžius bei užgauliojimus.
Be neapykantos kurstymo, kai kurie mano, kad politinio korektiškumo judėjimas nuėjo per toli. Yra žmonių, kurie mano, kad politinis korektiškumas iš tikrųjų atkreipia dėmesį į jų skirtumus, o ne apsaugotų žmones nuo įžeidimų ir diskriminacijos. Toks mąstymas paskatino kai kuriuos asmenis atsukti nugarą arba maištauti prieš politiškai korektiškus žodžius ar idėjas ir pirmenybę teikti „politiškai nekorektiškiems“ metodams, leidžiantiems geriau išreikšti save.